atidundėjo gražus būrys pasipuošusių tetų, dėdžių, pusbrolių į prosenelės 80-tąjį gimtadienį. kol Rokas bando nukabinti Deimantės darbelį, atidžiai stebiu kaip visi renkasi, stoviniuoja, laukia kieme šventės pradžios... o pasitaikė tikrai nuostabi, saulėta ir šilta diena. gal kas užsakė?
80! Nei daug, nei mažai,
O plaukuose gyvenimo našta
Jau audžia baltą juostą.
Nors juostos ir spindės plačiai
Bet nebaigti darbai
Neleidžia jums prisėsti...
raudonų rožių puokštė (žiedų tiek, kiek ir metų), dovanos, sveikinimai, linkėjimai, bučiniai... ir šventės dalyvių bendra nuotrauka. gaila, kad ne visi artimiausieji galėjo atvykti...
visa mūsų šeimynėlė
stebuklai iš kortų...
visur šventinis klegesys, šiek tiek atsikvėpsiu
pasisotinus - trankūs šokiai
valso žingsneliu
linksma, smagu, šaunu, gera...
-ilgiausių metų, ilgiausių!!!...
susimasčiau, kiek reikia visko pamatyti, patirti, per tiek nugyventų metų?
pasaugosiu Roko miegelį, ir pati nusnausiu...
giminaičiai išsiskirstė... kol kiti tvarkosi...
kitą dieną bandėm gaudyti driežą, kuris mums panosėje, tiesiai ant laiptų į namus, kaitinosi saulutėje
gražiausių obelų rinkimas
ir reklama...
taip atrodė giminės atėję antrą dieną, visi išgriuvę. kodėl nuo ankstaus ryto visi tokie, kitokie?
bendravome, žaidėme, dūkome su Roku
slapstėmės
ruošiamės namo
oi, ir aš galiu padaboti Aidą, atėjo mano eilė...
po linksmymių nuotaika liūdnoka, bet ne per labiausiai...
apžiūrėjome visus. kažkodėl manėme, kad jie turi būti dideli dideli... ne, jie tokie nebuvo, bet vistiek įdėta darbo ir atrodė kūrybingai
tokį krepšelį ir namie turėti norėtume - pilna rudens gėrybių
grįžus namo, mama išzyzė, kad tėtis nuvežtų mus pasivaikščioti po mišką. labai jau ji pasiilgo miško, grybų. ne tiek grybavimo, kiek pasivaikščiojimo po mišką. susiruošėme ir štai, mes jau miške... grybai patys eina mums į rankas
landžiojom po brūzgynus, kur slėpėsi grybų pulkai
makavykai, makavykiukai
tokie šaunūs mes grybautojai - neturim net normalaus krepšelio, nieko tokio, tiks ir kibirėlis
negalima praeiti ir pro kerpes
rinkau grybus neatitiesdama nugaros, galima sakyti - šienavome
didžiausias rastas makavykas
bet, nepatikėsite, mūsų rastas didžiausias grybas - vaa koks... reiks išsiaiškinti, kas tai per grybas
visi labai norėjo su juo įsiamžinti
pasistiprinsim ir važiuosime namo
kaip viskas skanu gamtoje. maistas dingo momentaliai
nutariau, kad sėdėti ant samanų nenoriu, maistas ir stovint gerai eina...
p.s. pasirodo tas didelis geltonas rastas grybas yra - krūmiškasis penkiapirštis ir dar valgomas. turim dabar patirties ir grybaujant. grybus pažįstame su sese neblogai, nes grybaudavom ankščiau Marcinkonių miškuose, Dzūkijoje...
