VU Botanikos sode

kaip pasiilgau ekskursijų su mamytės darbu! šį kartą atvykome į Kairėnus, VU Botanikos sodą. ekskursijos vadovė mums papasakojo susikūrimo istorijąaprodė pastatus, čia buvo arklidės... man tai atrodė kaip rūmai... rūmai arkliams? neblogai skamba :pdairėmės į visas puses, kur tyliai ošė medžiaikeliavome liepteliuper upokšnį, gal šaltinį...kai kur akmeniniai laiptai vedė į viršų, turbūt į dangų...pamatėme daug gražių žydinčių gėlių, krūmųpasilabinome su antyčių šeimynėleakmenys - mano stichija, o laipiojimas - tiesiog malonus hobisgidė atvedė mus į "Japonškąjį sodą", kur įvairiausiomis spalvomis, žiedais, kvapais, dydžiu ir grožiu mus pasitiko rododendrai arba - azalijos...man tai patiko ežerėlisir jame plaukiojantys buožgalviai, kuriuos sėmiau rieškučiomis, taip norėtųsi parsivežti namo... akvariumo dar neturiu...rododendrai tikrai nuostabios gėlės, tarp tų gėlių įsipaišome ir messaulytė šypsosi tik mangausu sode ir kitokių gėlyčių gėlynėliųsodo vaizdai užburiantyspamatų mindžiojimas, atsigavau, nes nuo to ilgo vaikščiojimo po pievas, gėles - pavargau...nemažai menininkų fantazijos...koks skanus šaltinio ledinis vanduo!!!tupėjau, pilsčiau į tarą vandenėlį, taip pasitarnaudama visiems kas paprašėalkana, tikrai alkana... pietų pertraukėlė... atskilus nuo viso būrio moteriškių...už vežimo ir į 'maximą", kiek daug visko tilptų...paskutinės akimirkos sode...pasisupuosimpasikarstysim, čia jėgų atradau tikrai daug... pasakysiu paslaptį, teta Staselė man nupirko ledų, va kur kaifas tikriausias...

Žasliai

kai atvažiavome į Žaslius, jau buvo vakaras...tad teko žaisti kambaryna, o kita diena nepasitiko svetingai... lijo...patogiai įsitaisiusi verandoje mokiausi ir bendravau su Edvinu, ramu čia... kai nėra ką veikti lauke, nes šlapia, tenka griebtis fantazijos namuose
bet čia visada yra linksma ir šaunu, nesvarbu koks bebūtų oras...

Egzotiniai vabalai

mes vėl "Oze". šį kartą tikimės pamatyti daug daug baisių padarų- egzotinių vabalų. pirmasis, įspūdingiausias gyvis, tai gigantiškas vabalas, beje, visai nebaisus :) nesikandžioja, nelaksto, nekutena, neėda vaikų... draugiškas, kartu mielai pozuoja... einame toliau ir sutinkame įvairaus didumo, spalvos skėrius, tarakonus, skruzdėles, žiogus, maldininkus ir dar kaži kokius padarėlius randame drugelių kolekciją (gyvų), tik per stiklą fotografuoti jie nelabai ryškūs gavosi...
-ar matote pasislėpusį drugelį?
tikėjomės daugiau įdomesnio pamatyti, gal kokį vorą metro dydžio? gal skorpioną? bet gal jis ne vabalų rūšies? beeinant radome karietą su kuria važiavo Tado Blindos nuotaka...
prisiminiau kad vis dar esu žvaigždžių bebaimis karys...
oi, paroda tęsiasi ir kitame aukšte, čia bent vabalas į vabalą panašus, sako laimę neša - skarabiejus jis vardu...
papramogavę keliavome namo per aplinkui, tai net pavargau, eiti nebegalėjau ir čia Žygis pasisiūlė mane panešėti ant kupros... kaip smagu joti ant pečių... :) o Deimantė įsiamžinti nenorėjo nei su kuo... na, bet aš tai esu tikrai... :)