2014 m. birželio 25 d., trečiadienis

Europos parke

pasiėmę mamytę iš darbo nuskubėjome į Europos parką
skulptūrų skulptūrėlių: nematytų,
matytų...
šauniausias krėslas
voverės rate
:)
ateities namai

o po visos apžiūros kokia gardi yra atbata su bandelėmis...

2014 m. birželio 22 d., sekmadienis

Pasivaikščiojimas

tokia lietinga diena... nors oras prastas, bet namie šiandien man sėdėjosi dar prasčiau, o mama apskritai buvo kažkokia liūdna, tai pasiūliau eiti pasivaikščioti. nepatikėsite, bet ji sutiko :)))) apsiginklavusios skėčiais patraukėme link Lazdynų, kur yra labai graži atodanga
o skėčių taip ir neprisireikė...
bevaikščiojant oras išsigiedrijo visai... tamsoka foto, bet...
vaizdas iš čia - nerealus :)
-Mama, neliūdėk, viskas bus gerai :*

2014 m. birželio 17 d., antradienis

Kaime

kaip smagu yra kaime, ir ypatingai kai su manimi mano geriausia draugė Snežana. visų pirma pasistatėme palapinę, kur gyvensime naktimis. vietos radome... tik ant būsimo naujo sandėliuko terasos... mums smagu, mums gerai...
nuotykiai prasideda, mažutis lizdelis mano delne, bus kaip koks talismanas gerai nuotaikai, plunksnelė - Snežanai, dalybos manau lygios :D
turime kas veikti ir kai oras gražus, net kai lyja - čia smagu





štai taip džiaugėmės viena kitos kompanija, kaimu ir viskuo kitu :)

2014 m. balandžio 25 d., penktadienis

Vilnelė

standartinis ketvertas: mama, Deimantė, Viktorija ir Snežana... mama po darbo, susirenka mus tris stotelėje išlipusias iš troleibuso ir einame kampais pakampiais link Bernardinų sodo.  kaip tokį grožį prasėdėti namie? oras pasakiškas :) o Vilnius tiesiog nuostabus!!! mes visada kartosime, kad jis nepakartojamas ir kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką vis kitoks... iš tolo stūkso Gedimino pilis, kokia ji puiki ir kaip gerai matosi kai nebėra medžių ant kalno...
...Karaliaus Mindaugo tiltu link Vilnelės
ir štai ji - ramiai vinguriuojanti savo keliu į Nerį
įsiamžiname žaliame pakrančių fone...
brendame link akmenų salos, nesušlapdamos kojų :P
grožimės gamta, ilsimės, medituojame, žaidžiame, linksminamės žaidimų aikštelėje...
o paskui gatvėmis gatvelėmis ieškoti jaukios kavinukės... 
radome, pakeliui dar pamatėme daug gražaus... bet tai palikime kitam kartui...

2014 m. balandžio 21 d., pirmadienis

Velykos

Vištos kudakuoja, laksto po laukus,
O kai jas pakratom, gaunam kiaušinius.
Imame teptuką, dažom margučius,
Su Šventom Velykom sveikiname Jus!
 
ir atėjo šventė graži... rytą susikėlę smagiai padaužę kiaušinius džiaugėmės ramybe ir šeima, kuri susibūrė visa kartu, tėtis šventėm sugrįžo namo :)
o vakare - naujas scenarijus, susirgo močiutė, tai į Žiežmarius nevažiavome... kažkaip neįprasta... bet, susitarėme apsilankyti pas pusbrolius... o diena buvo labai fantastiška, šilta ir nesinorėjo keliauti troleibusais, tai leidomės kalnais, šlaitais, grožėjomės gamta, šių vietų dar neišbandėme ir dabar atsirado proga. o kur skubėti?
 takas žemyn, žmonėms, o pasirodo tai trasa dviračiams su įvairiomis kliūtimis
 taip nusileidome iki Neries pakrantės...
taip smagiai pasivaikščiodami atkeliavome ir iki tėčio brolio namų...
o kitą dieną mama tėčiui parodė Lazdynų regyklą, skardį - nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į upę
nežinau kaip jie nusileido šlaitu, bet mama sakė daugiau taip ekstremaliai tikrai nesielgs... lengviau atsiduso kai nusileido žemyn, stačiai stačiai medžių šaknimis, kauburiukais...
o ten ir aš jau ėjau jų ieškoti ir radau besiilsinčius prieš upę...
ramios dienos neskubant... tikros šventės...

2014 m. balandžio 2 d., trečiadienis

Katinukas

mūsų katinukas vardu Katinas visada nori būti švarus :) ir nesvarbu kad pats prausiasi per dieną visą dieną, tai nutarė išbandyti ir skalbimo mašiną - nepakenks būti švaresniam...

2014 m. kovo 23 d., sekmadienis

pirmosios Žibuoklės

priskyniau mamai žibuoklių... visą dieną šnekėjo apie jas, kaip eis ieškoti, o aš paėmiau ir nuėjau su Snežana, ir parnešėm ir pradžiuginom mamytes
tikras pavasaris dabar namuose :*


2014 m. kovo 21 d., penktadienis

Rožės

kartais mylimus žmones reikia sveikinti be progos, ir netgi ne kartais, o dažniau negu jie to tikisi :) juk per šventes mokam sveikinti visi :) o būti orginaliu ir išsiskirti, tai retas :P
Myliu tave mama :)

2014 m. kovo 15 d., šeštadienis

Trakai (po Lietuvą)

keliaujame į Trakus, buvusią LDK sostinę, tiesa trumpai jie buvo sostine, bet ne čia esmė :) ten gražu :) išsirinkome patį nuostabiausią orą... su lietumi ir vėju... bet mes nebijom nieko, apsirengėm šiltai ir į kelionę, traukinuku... dviejų aukštų... sėdime antrame, oi kaip šaunu :) kelionė neilga, bet įspūdinga, su kava iš aparato, čia net toks yra... aš ir Snežana, paprastai kai keliaujam mes visada pasiūlome ir jai kartu, kuo daugiau žmonių tuo smagiau... man tuo labiau :P
Deimantė pasikvietė Modestą, kai gali ir jis neatsisako prie mūsų prisijungti...
visi mes po du, tik mamytė viena... na, dabar jos tokia dalia... turbūt todėl ji šiek tiek liūdna...
ir žinote, tik pradėjus judėti mes labai labai užsinorime valgyti... bet Mamytė visada turi su savimi sumuštinių ir arbatos, net sausainių... o kai vaikai sotūs, tai ir mamos laimingos...
Trakai pasitinka švelnesniu oru, su vėju, bet be lietaus...
einame link pilies ir grožimės pastatais bei gamta, radome net kažkokį kelmą apvirtusį, kuris atrodė kaip koks drakonas norintis suėsti mažesnį padarėlį, gal begemotuką...
oi, ta mama! pasimetė, neranda išėjimo, bet mums tai į kitą pusę :)
o kažkam būtinai reikia užsikarti ant akmeninės sienos...
ramu visur, žmonių nerasta, tik kažkokie 5 turistai drumsčia tylą... pasirodo tai mes :D
pietų metas... gamtoje viskas skanu, net ta pati įkyrėjusi dešra...
mąstytojo poza... Deimantė kaip visada, užlipti užlipa, o nulipti - padėkite, gelbėkite...
senas tiltas per ežerą, kuris tuoj bus istorija, nes visas aplūžęs, patrupėjęs, bet nutiestas tiesiai ant vandens... šalia jau pastatytas naujas, tik dar neveikiantis...
oras nelepino, bet mes neliūdėjome, kai sušalome ir sušlapome, užsukome į kavinę, jų čia pilna, ir šiuo metu beveik visos pustuštės... tai ir vietą vos išsirinkome, nes vis atrodė kad kita geresnė, nei prieš tai matyta...
sotūs, laimingi... keliaujame prie pilies... deja, nors ir kaip pykau, iki pačios pilies nenukerėblinome... pakilo toks stiprus vėjas, kad teko kelionę nutraukti ir skubėti į stotį, o mama dar apdaužė fotoaparatą... tai suprantate kaip ji nusiminė...
tad liko įamžinta pilis mums už nugarų... standartiniai kadrai... o svarbiausia tokiu oru yra tai, kad niekas nesimakalavo ir negadino mums kadrų :P
mes dar čia sugrįšime kitą kartą, bet tada bus šilta, saulėta ir daug daug žmonių...