paėjėjusios pamatome nuostabų prūdelį, vanduo tiesiog teka medinėmis trinkelėmis, kaip čia gražu :)
Deimantė dairosi nuo tiltelio
o man (Vikai) smagiau pagaudyti bėgantį vandenėlį
randame arklį su vežimu, Deimantė bus raitelis, o Viktorija už keleivį-noo, arkliuk, nešk mus per pievas ir lankas, greičiau už vėją tą išdykėlį... noo
pasijodinėjus ir pavargus, gera atsipūsti ant krėslo supuoklio, tik šį kartą ne sesė palaiko Deimantei kompaniją, o pusbrolis Dovydas
-aaaa, pupa, kas tą pupą supa? supa šį kartą sesė mylima, aaaa...
su Dovydu prie avinėlio aptvaro miške
-gal avinėlis ėsti nori? kas greičiau atneš jam lapų? aš?
gal Deimantė?
einame toliau ir randame baseinėlį, o vandenėlis jame šiltas šiltas. gerai būtų įgriūti ir pasiteliūškenti :)
nuotrauka atminimui prie milžiniško ąsočio, ne bet kur tokį pamatysi
-ožiuk, nešk mus per upes ir girias...
niekur nenešė tas ožiukas mūsų, o tik įlindo į mane :( kaip jį išvaryti? kol nepradėjo augti ragiukai su uodegyte?
-seneli, pabūk su manimi prie šios gražuolės eglutės
kelmai auga atbulai... kas per monai?
tai bent stipruolis arklys išlaiko mūsų visą šaunią trijulę :P
o sūpuoklės mus moteriškas kolektyvas, ir dar ne visas
- gal išplauksim į jūrą?
ir išplaukėm... tik ne laiveliu... atvykome į Šventąją, prie mergelių skulptūros visa komanda, tik kipsas už kadro liko
o smagiausia šioj kelionėj buvo šlapių maikių ir kelnaičių konkursas :) braidžiojom, braidžiojom ir prisibraidžiojom. Baltijos jūra dar labai šalta ir šlapia, o va Šventosios upėje krykštauti, pliuškentis labai smagu, šilta ir pasirodo, ne taip šlapia... :D
ne taip jau ir šilta pasirodė išlipus iš vandenėlio. buvome aprengtos. kas tik kuom galėjo tuom padėjo - vienas davė maikę, kitas švarkelį, trečias dar kažką... taip ir ubagėliai priėjome mašinas, kur persirengėme sausais šiltais savo drabužėliais, sušilomė ir traukėme namo. mūsų namai šį kartą - tai dėdės Romo namai, kur apsistojome kelioms atostogų dienoms...