2007 m. lapkričio 30 d., penktadienis

Arnas

turim svečią, mus aplankė pusbrolis Arnas su mama. kai jis svečiuojasi pas mus, būna visada labai linksma nors kartais supykstu ir nusisuku nuo visų, bet žvelgiu pro veidrodį, kad matyčiau kaip reaguoja kiti :P pyktumas greitai dingsta, kai sesė su Arnu griebia mane ir nešioja...
...kai visi draugiškai griūname ant lovos ir linksmai kvatojame...
visą laiką sumąstome ką nors nepaprasto ir įdomaus
pavyzdžiui: šokiai ant lovos, damos kviečia kavalierius, arba atvirkščiaiArnai, visada esi laukiamas pas mus :)

2007 m. lapkričio 29 d., ketvirtadienis

Vakarais

kartais vakarus leidžiame taip: pasislepiame savo pasidarytoje palapinėje ir žaidžiame telefoninius žaidimus
arba užsikabaroję į lovos antrą aukštą mąstome apie gyvenimą...

2007 m. lapkričio 27 d., antradienis

Valgome picą

sugalvojo tėveliai mus palepinti. parvežė didelę šeimyninę picą iš "Čili" picerijos. skanu, gardu, fantastiška...
lapnojom, net ausys linko
dažniau taip...

Raimondai 11-ka

švenčiu geriausios draugės ir klasiokės gimtadienį "Akropolio" boulingo klube. aš ir Raimonda, mano meiliai vadinama Raimondėliu
Tau linkiu sparnuoto skrydžio,
Mėlyno vilčių dangaus.
Ir svajonių tokio dydžio,
Kokios būna tik žmogaus.
eilėje prie žaidimo
kadangi jubilijatė nemokėjo taisyklingai laikyti rutulio, bandžiau padėti. aš gi asė, boulinge jau ne pirmą kartą...
nuo sporto sušilau, kad net nusiėmiau megstuką. šilta čia, smagu ir linksmavisą laiką stebėjome savo rezultatus, bet žaidėme ne tik mes vaikai, bet ir Raimondos sesė su vaikinu, kuris stipriai pirmavo. taip norisi išsiveržti į priekį ir man...
sugalvojome padaryti pertraukelę ir atsigaivinti, kitaip nebus jėgų tęsti žaidimą
šauniai praleidau laiką Raimondos gimtadienyje. ir dar kartą tau visokeriopos sėkmės!!!

2007 m. lapkričio 24 d., šeštadienis

Laurai 26

atėjome pasveikinti Lauros su gimtadieniu
įteikėme dovanas, palinkėjome laimės, džiaugsmo, stiprybės, gerų gerų draugų (tokių kaip mes :P)
ir pirmu taikymu prie kompiuterio
žaviausias tigriukas koks begali būti, gyvena pas Laurą. nebaisu į jį remtis, o ir mama šalia
mums patinka visada svečiuotis čia. teta gera, linksma ir miela
laiminga mūsų šeimynėlė
gera būti kartu
linksmybės įsibėgėjo, kai atvažiavo mažasis Lauros pusbrolis Povilas. treniruolis pritaikytas kaip tik mums
tik kaip jis išlaikė tokį svorį? nors... kiek čia jo yra...
su GimtaDieniu, teta Bambučia!!!

2007 m. lapkričio 11 d., sekmadienis

Dūkšto kelias

bevažiuojant namo iš Žiežmarių močiutės, užsukome pasigrožėti žieminiu patalu užklotu "Dūkšto keliu". Deimantė eiti nenorėjo, tai liko sėdėti užrakinta mašinoje. jei ji taip nori šalti, prašom... o mes lekiame keliuku... mus pasitinka užsnigtos sūpuoklės. gaila...
bėgu slėptis į pavėsinę nuo tėčio sniego gniūžčių
gaudysiu tėtį aš, tegu ieško kur pasislėpti - užmėtysiu
gal nea... traukiame toliau, kol visai nesutemo
gražuolė eglutė po sniego rūbu
...nieko nematau, niekas manęs nemato... kaip nykštukas po medžiu aš ramiai tupiu
palei visą kelią mus lydi įvairiausios drožinėtos skulptūros, sutikome net "Žiežulą"
sniego karui nutilus, galima pasportuoti. kodėl sesė sakė, kad lauke žiema ir šalta? sakyčiau, kad miške net labai labai sušilau
-medeli pasipurtyk, tikras tu ar ne?
...kur pažvelgsi visur balta... saulė pasislėpė namuos...
- kas nuskriaudė mane? kas pakišo koją? pilnas miškas pasakos gyventojų...
radom Senį Besmegenį, jam draugiją palaikysim, liūdna jam vienam stovėti, nėra net su kuo plepėti... nudžiugo mus pamatęs, va kokia plati šypsena pražydo. netikite? mes nueisime, o jis vėl stovės vienišas ir liūdnas...
smagiai prasilakstę "Dūkšto kelio" takais, pavargę ir linksmi važiuojame namo...

2007 m. lapkričio 10 d., šeštadienis

pas Močiutę

ramiai vakarojame pas močiutę Žiežmariuose, kas žiūri televizorių
kas žaidžia
o prieš miegą - mūsų sesučių fotosesija
ir... saldus saldus miegelis...