"Vaikų darželis"

mūsų namuose įsikūrė laikinas "vaikų darželis". smagu, kai mūsų tiek daug ir visi gražiai draugaujame.
Deimantė, kaip auklėtoja tarp mūsų atrodo. bet ir paauklėja ji mus... jaučia atsakomybę būdama vyresnė...

mes kaip velniūkkščiai su ragiukais

išdykaujame, žaidžiame gaudynes, slėpynes, draugiškos brolių peštynės

ar stalo žaidimus ant grindų... gal tai ne stalo žaidimai, o grindiniai?

p.s. tėveliai stebėjosi, kad triukšmo buvo daug mažiau, nei tada kai mes būname pvz.: tryse...

Raimondėlis svečiuose

atostogos. o kad esu su sugipsuota ranka, neišvažiavau į Žiežmarius pas močiutę, nors labai labai norėjau... tai pas save sulaukiau Raimondos. ji buvo sužavėta mūsų mažaisiais nenuoramom voveriukais. kurie yra be galo landūs, norėjo įlysti Raimai į rankovę ir... užstrigo. teko krapštyti atgal
Raima atvažiavusi manęs laukė, kaip ji išsireiškė, prie "Eifelio" bokšto laiptų. tai nusprendėme pasivaikščioti aplink šį įžymųjį bokštą. radome vaikų žaidimų aikštelę, kurią panorome pačios išbandyti gal nenuvirsime? Raima moka išsilaikyti ant šito "buliaus" nesilaikydama rankomis

kas toliau? namelis-čiuožynė, na nelabai aš ten tilpsiu, galiu užstrigti, kaip tas voveriukas rankovėje. reikia pasimatuoti

Raimai vienas juokas pralysti

pasislėpsiu ir draugė neras...

taip linksmai keliaujame aplink bokštą. prie rudens spalvoto krūmo

tikiuosi, tai ne skambutis reikalaujantis draugei važiuoti namo

šauniai pasivaikščiojusios, prisiminusios vaikystę traukiame namo... užteks jau to "Eifelio" bokšto, rasim savo...

Ekskursija į Anykščius

vykstame su klase į Anykščius.
pirmausia sustojame prie A. Vienuolio namo muziejaus, garsiosios A. Baranausko klėtelės bei šalia esančio akmens paveikslų muziejaus. didelį įspūdį paliko paveikslai iš akmens miltelių... iš muziejaus nuvažiavome į Anykščių siaurojo geležinkelio stotį. čia mus pasitiko stoties viršininkas, kuris ir vedžiojo po teritoriją. aplankėme garvežių - vagonų muziejų. paskui atvykome į Arklių muziejų, kur mums labai patiko, kai kurie vaikai pasijodinėjo ant arkliuko. čia, kaimelyje susipažinome su kalvyste ir drožyba. čia, vienoje iš trobų miela moteriškė papasakoja apie tai, kaip senovėje kepė duoną pečiuje, kepa duoną ir dabar... ji labai skani, šilta ir kvepia. mes patys suminkome kepalėlius, kuriuos iškepa tam pačiam pečiuje ir juos parsivežame dovanų namo :)paskui aplankome garsųjį Puntuką. Beveik 6 metrų aukščio, 7,5 metro pločio granito akmuo ledynų buvo atvilktas iš Skandinavijos. Legenda gražesnė - velnias nešė akmenį užmesti ant Anykščių bažnyčios, bet pragydo gaidys ir jis akmenį numetė pakelėje. kur dabar jis ir stovi, o ant aklmens iškalti lakūnų perskridusių Atlanto vandenyną profiliai- tai Steponas Darius ir Stasys Girėnasaplankėme J. Bilūno sodybą, buvome nuvesti ant Brisiaus kapo ir išvydome vietą, kur buvo „kliudytas" kačiukas. toliau važiavome prie J. Biliūno kapo - „Laimės žiburio". „Laimės žiburiu“ vadinamas 14 m aukščio granitinis antkapinis J. Biliūno paminklas, 1958 m. pastatytas ant aukšto, stataus kalno, Liūdiškių kalvosAnykščiuose yra 20 piliakalnių.Didingiausias – Vorutos, kur XIII a. stovėjo valstybės kūrėjo Mindaugo pilis. mes irgi atvažiuojame prie Vorutos (Šeimyniškėlių) piliakalnio. ant Vorutos piliakalnio, pagal legendas, buvo Mindaugo pilis, legendinė pirmoji Lietuvos sostinė. šalia piliakalnio medinė pilis, kurioje galima pašaudyti iš lanko. piliakalnis tikrai įspūdingas, iš dviejų pusių supa gilūs Vorelio ir Volupio upelių slėniai
Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnis
Piliakalnis yra netoli Anykščių, prie Naujųjų Elmininkų, tarp dviejų gilių slėnių, kuriais kadaise tekėjo sraunūs Vorelio ir Volupio vandenys. Kai kurie istorikai mano čia stovėjus karaliaus Mindaugo Vorutos pilį. Šiandien tai daugiausiai tyrinėtas piliakalnis Lietuvoje ir vienas iš daugiausiai tyrinėtų visame Rytų Pabaltijyje. Jau nuo 1997 m. brandinamas sumanymas iki 2009 m. – Lietuvos valstybės tūkstantmečio jubiliejaus – autentiškoje aplinkoje pastatyti medinę pilį kaip XXI a. pradžios Lietuvos piliečių pagarbos ženklą istorinei praeičiai, valstybės kūrėjams. Archeologinių kasinėjimų rezultatai leidžia daugmaž tiksliai atkurti pilies planą: kur buvo sukasti poliai, rėmę gynybinių sienų konstrukcijas, kur stovėjo gyvenamieji pastatai, kurioje vietoje kūrentos krosnys, galima būtų atskirti pilies kiemo ūkinę bei reprezentacinę dalis. Pilis turėtų tapti gyvuoju muziejumi – kieme vyktų „riterių turnyrai”, lankytojai galėtų pasimokyti senovinės karybos: fechtuotis, šaudyti iš lanko, mėtyti kirvį ir ietį, degti degutą, būtų įrengta mokomosios archeologijos aikštelė. Čia būtų iškilmingai minimos valstybei svarbios datos (Mindaugo karūnavimo diena, Vytauto Didžiojo karūnavimo diena, Baltų vienybės, Žalgirio mūšio ir kt.), vyktų kultūriniai renginiai – senovinės muzikos koncertai, Pilies teatro spektakliai, būtų organizuojamos Aukštaitijos regiono senovinių amatų dienos. pavargę grįžtame namo, kur nežinia iš kur atsiradus jėgoms, nesustotama mamytei pasakoju savo įspūdžius ir nuotykius :)))o štai ir... mano rankomis minkyta duonelė. (atrodo kaip didelis didelis grybas, visų grybų pulkaunynkas... :P) -skanaus!!!

Briliantinė ranka

persistengiau žaisdama krepšinį. ir štai pasekmė - sugipsuota plaštaka, tiksliau, mažasis pirščiukas šiek tiek atskilo, kažkokia atplaiša. būsiu BRILIANTINĖ ranka, nes neseniai mačiau kiną - "Briliantinė ranka", o mano kuo prastesnė? pirštas šviečia visais deimanto atspindžiais...

Buratinas ir jo auksinis raktelis

šiandien Rokui - 4-eri!!! šventė vyko "Žioge" prekybos ir pramogų centre "Panorama". pirmiausia voliojamės ant grindų su įvairiais šposais
įdėmiai klausomės Buratino pasakojimo
eilėraščiai, dainos jubiliatui

žaidimai, slėpynės, kas greitesnis? auksinio raktelio paieškos...

kaip gi be virvės traukimo? pasidalyjame į dvi komandas ir... kas stipresnis?

mes tik dviese...
smagiausia, kad visi krūvoje nugalėjome Roko tėtį

mankštelė

...noro sugalvojimas, žvakelių užpūtimas...

ilgiausių metų padainavimas

-Rokai, kur auga tokie dideli grybai?

dovanelių apžiūrėjimas

paskutinės linksmybės ant pripučiomo batuto-atrakciono

Giminės medis

geografijos mokytoja paskelbė konkursą "Giminės šaknys", kuriam reikėjo piešinyje ir nuotraukoje pavaizduoti giminės šaknis.
aš nusprendžiau nupiešti giminės medį.
kamienas yra mano proseneliai Jadvyga+ Stasys. iš kamieno eina šakos - jų vaikai, iš šakų - gilės, vaikų vaikai (arba anūkai), o visi kurie prisidėjo prie giminės tapo drugeliais, kirminukais, šimtakojais, vorais kryžiuočiais, musėm, gyvatėm. apie tokį giminės medį mintis atėjo netikėtai, kai pradėjau piešti mokytojos sumanymą ir kažkaip pridėjusi savo detalių, gavau savo medį, net nepanašų į dailės mokytojos pasiūlytą
Deimantė

Roplių paroda

pasiėmėm Edviną ir nukeliavome į Ozo centrą pasižiūrėti baisiųjų roplių parodos. ir visai jie nebaisūs... kai tūno uždengtame terariume ir slepiasi nuo žmonių minios

matėme įvairiausių rūšių, dydžių gyvačių, žalčių ir vorų.

daugiausia buvo gyvačių. vienos miegojo, kitos stiebėsi i šviesą, rangėsi... nors buvo ir tokių, kurias vos galėjai rasti tarp medžių šakų ar kitų augalų. nesiskyrė ir nesimatė, ne taip kaip šitas "smaugliukas" kuriam vietos už stiklo ne per daugiausia...

kaip agresyviai atrodo tos gyvatės savo džiunglėse? kur jų namai...geriau negalvoti...

po didelių "sliekų" apžiūros, nuvažiavome į Panoramos centrą pasižiūrėti egzotinių šunų ir kačių parodos. kačių, kačiukų - daug, bet neradome nei vieno šuniuko...

stumdėmės su žmonėmis stumdėmis, bet pamatėme daug gražių kačių. labai patiko viena tamsiai rudu kailiuku ir tamsiom dėmėm, kaip koks leopardas... sutikome Marių, jis tai labai domėjosi šių kačių kaina. o žinot kiek jos kainuoja? nei mažai, nei daug - tik 5 tūkstančiai... negalėjome net pagalvoti, kad katės gali tiek daug kainuoti... o mamytei labai patinka "Sfinksai"- tai tokia kačių veislė. ir ką jinai jose rado? plikos kokios, negražios visai. nors savotiškos...

vienas Sfinksas ir buvo šios parodos nugalėtojas, užėmęs pirmąją vietą. mums atrodo, buvo ir gražesnių... na čia skonio reikalas... oi, koks ryškus ir linksmas meškinas spaudžia ranką Deimantei Viktorija iš širdies pasisveikino, kaip dar nenutraukė letenos?

pavargę, pilni įspūdžių grįžome namo. ryt į mokyklą...

Kazlų Rūda

svečiuojamės Kazlų Rūdoje pas draugus. oras fantastiškas - šilta, saulėta spalio diena. sugūžėjome į mišką pakvėpuoti oru, nors visas miestelis randasi parke-miške, ir kur apsistojome - viskas apsupta miško medžių. smagiau gamtoje. kol suaugę kūrė laužą, mes sulošėme partiją kortomisnusiteikusi ramiai mąstau ką veikti

bet Domas nerimsta
ir jau žaidžiame badmintoną kartukoks nuostabus vaizdelis aplink mus: saulėje paskendęs miškasneatsilieku nuo sesės, bandau žaisti ir aš. iš karto nelabai pavyko, kažkur nukišau vasaros įgūdžius. labai nuliūdau ir susirūpinau, kad nesiseka...
bet praėjus kuriam laikui, viskas grįžo ir su entuziazmu atmušinėjau raketę
ramu, smagu... nutarėme, kad tai atsisveikinimas su vasara. gera tiesiog būti, o būti drauge dar geriau
prisidūkę, prisilakstę, nusižaidę sugalvojome užsiimti visuomenine veikla. tiesa, mes jau tai darėme tik atvykę į aikštelę, kur radome laukinių žvėrių suplėšytus maišus ir ištampytas šiukšles. draugiškai visi supuolę jas surinkome ir sukišome į naujus maišus, kuriuos nusprendėme nuvežti ir išmesti į specialias šiukšlių dėžes. nenorėjome, kad mūsų gerą darbą vėl nuniokotų žvėriukai. tai ką sukrovėme, nutarėme sudeginti ugnyje tai buvo mano ir Domanto darbas, mums labai patiko daryti gerus darbus ir kurstyti ugnį. kai nebeliko maišų, apsišarvavę pirštinėmis rinkome šiukšles ir už aikštelės ribų

entuziazmas liejosi per kraštus

tik dūmai graužia akytes

problemos sprendimas - mamos akiniai nuo saulės, šitam kilniam reikalui kaip tik

ir aš noriu būti madinga

vėsta. maistas suvalgytas, gėrimai išgerti - varom namo. visi su mašina, o aš su Simonu dvejais ratais ratuoti. kaip atvykome į aikštelę, taip ir grįžome. man taip patinka važiuoti dviračiu... su kompanija aišku smagiau

o paskui dar ilgai kartu su mama vakarojome dviese. visus nuvargino grynas oras. mama ir aš, žaidėme mano miniatiūrinį žaidimą ir žiūrėjome įdomų filmą...

...tik jau filmo pabaigos - nebesulaukiau...