šviečiant saulutei žygiuojame ieškoti pavasarinių gėlyčių - žibuoklių. aš su Ernestu nusiteikusi ryžtingai - pirmyn, tik pirmyn

bet... pavargo Ernestas, o mes pilnos jėgų - galima pakvailioti

sustok, akimirga saulėta

tik įpusėjau, o jau pakirto kojas, tiksliau laukiu chebrytės
tvirčiau, greičiau, vorele tvarkingai

-radau, radau žibutę, pirmoji radau :)

-ir aš, ir aš :P
Lota ieško ir vietas mums žibuoklines nurodo :-))

prisikvėpavę, prisivaikščioję, priskinę puokšteles žibučių paršiaušėme namo; kur galėjome atsikvėpti


ir su vėjeliu prašvilpti motociklu

kambary šventinė Velykinė nuotaika... kaip ir mūsų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą