„Gyvosios archeologijos dešimtmetis Kernavėje“

2008 m. liepos 5 - 7 dienomis vyksta dešimtasis tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“. šis renginys skirtas Mindaugo karūnavimo – Valstybės dienai paminėti. jau dešimt metų į šventę atvykusius svečius pasitinka prieš šimtmečius ir tūkstantmečius gyvavusi praeitis. tai unikali galimybė geriau pažinti senosios Lietuvos sostinės gyventojus ir jų kaimynus, sužinoti, kaip gyveno akmens ar bronzos amžiaus žmonės, kokiais amatais vertėsi, ką valgė ir kaip puošėsi. supažinti su rekonstruotais proistorės ir ankstyvųjų viduramžių amatais, kaip senovėje buvo gaminami titnaginiai, kauliniai bei geležiniai įrankiai, audžiamos ir pinamos juostos, kuriami įmantrūs papuošalai. svarbus šventės akcentas - viduramžių miesto aikštė, kurioje, kaip ir prieš šimtus metų, įsikurė vietiniai ir iš svetur atvykę pirkliai. miesto svečiai ir gyventojai gali išbandyti archajiškus žaidimus, stebėti kaip negailestingi budeliai, naudodami to meto kankinimo įrankius, baudžia prasikaltusius miestiečius ar net kirsdina jiems galvas. norintys daugiau sužinoti apie viduramžių Kernavę gali pasiklausyti archeologų pasakojimo apie miesto istoriją, viduramžių moters kostiumą, Kernavėje rastus juvelyrinius dirbinius. festivalio metu pirmą kartą matysime Narvos ir Pamarių kultūrų neolito stovyklą - Vilniaus puodžių cecho meistrai gamins šių kultūrų keramiką, sudarys galimybę sugretinti skirtingas gamybos technologijas. naujas archajiškų amatų ir karybos programas pristato eksperimentinės archeologijos meistrai iš Latvijos, Švedijos, Danijos ir Rusijos. koncertuoja įvairūs ansambliai, skamba archajiška dūdmaišiais, būgnais, kauliniais muzikos instrumentais bei ragais atliekama muzika.
mes, kaip ir kiekvienais metais, atkeliaujame pasigrožėti į Kernavę. tik šiais metais nėra sesės, ji stovyklauja. pirmiausia pasigrožime Kernavės gamta, piliakalniais ir Nėries vingiaisapžiūrime kaip galime atsiskelti titnago skeltę, nusižiesti puodą, nusikalti monetą, iššauti iš lanko užkopiame į visus piliakalnius be problemų praalkus galima skaniai pasmaguriauti, išsikelti sau puotą... manęs čia nėra... bet galiu pareklamuoti limonadą, kuo aukščiau tuo geriau, o tėčiui ant kaklo kuo puikiausia vieta: ir aukštai, ir saugu, ir smagu, ir viską matau... viduramžių kovotojų kautynės pasimokiau mušti senovinius būgnus - tamtamus, šaunumėlis!!! bet labiausiai patiko joti ant arkliuko-poniuko. visai nenorėjau nulipti, vis prašiau tėvelių leisti dar ir dar...tiesa, dar galėjau pasimokyti skaptuoti luotą, valtį, bet manau - tai vyriškas darbas... apskritai, čia pramogų niekada netrūksta...
mums nutiko labai smagus nuotykis :) grįžtant į šventinę aikštę, jau užkopus ir nusiridenus nuo piliakalnių, aplankius Nėrį, užklupo lietus, ne lietus o visa lūtis... už 10-ties metrų pamatėme didelį medį ir bėgome slėptis po jo tankiu vainiku. bet... permirkom iki paskutinio siūlelio, kaulelio... gerai, kad diena pasitaikė šilta. kaip užėjo staiga, taip ir praėjo... o mes saulutėje išdžiuvome :))
-nori, tai ir fotografuokis!!! (čia jau po lietaus dušo)o čia papildoma informacija apie Valstybinį Kernavės kultūrinį rezervatą (norit skaitykit, nenorit- neskaitykit):
Kernavės archeologinė vietovė - unikalus archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas. kultūrinis rezervatas įsteigtas 1998 m. siekiant išsaugoti teritorinį kultūros paveldo objektų kompleksą, jo teritorijoje esančias nekilnojamąsias bei kilnojamąsias kultūros vertybes, jas tinkamai prižiūrėti, tvarkyti ir propaguoti, organizuoti mokslinius tyrimus.
Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas įsteigtas 194,4 ha teritorijoje, aplink rezervatą suformuota buferinė apsaugos zona (2456,2 ha). kultūrinio rezervato teritorijoje saugomas kultūros paveldo objektų kompleksas, kuriame šiuo metu žinoma ir įteisinta 18 archeologijos, istorijos ir kultūros vertybių.
per 29 metų sistemingų mokslinių tyrinėjimų laikotarpį atrastos, nustatytos ribos ir dalinai ištirta 15 įvairių laikotarpių archeologinių vertybių. šiandien ištirta tik apie 1,5% kultūrinio rezervato teritorijos, tačiau to visiškai pakanka, kad apie Kernavę galėtume kalbėti kaip apie unikalų objektą ne tik Lietuvos ar Rytų Europos, bet ir pasauliniame kontekste.
Kernavės archeologinė vietovė, pripažįstant jos išskirtinę pasaulinę vertę, 2004 m. liepos mėn. buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Kernavės archeologinė vietovė - trečiasis UNESCO Pasaulio paveldo objektas Lietuvoje. į Pasaulio paveldo sąrašą taip pat yra įrašyti Vilniaus miesto senamiestis ir Kuršių Nerija