man vasara miške patinka
tiek daug visokių kirmėlių
ilgų gyvačių čia nestinga
anei gražuolių siurbėlių
štai šerno viduriai išvirtę
ten raitosi riebus žaltys
ir klaidžioja tarytum girtas
medžioklio sužeistas lokys
jei jam pakliūsi drauge mielas
tave jis dailiai sudraskys
ir pagiedos už tavo sielą
lakštingala galvažudys
kaip gražu miške ho-ho
vasaros laike
paslaptingam ir gūdžiam ho-ho
ypatingai kai atostogauji Marcinkonyse, savo mielam dzūkiškam kaime
Tauras ilsisi savo "guolyje", jam ramu ir vėsu
o čia - voveruškų karalienė
mūsų šedevrai garbingiausioje vietoje - ant sienų
kiek gi gali pakelti mažutės Lotos kojytės? laikas pietų poguliui
gražuolis kiemo beržas
kartais tik svajoju ir ilsiuosi
smagu maudytis karštą vasaros dieną, ir kankinti dėdę Emilį
vietos čia užtektinai
kartais padraugaujame abidvi sesutės
nuotykiams nuteikia krepšelis grybukams, daug daug grybų rasiu ir namo parnešiu
vaiskus vasaros dangus
štai ir grybai tiesiog patys šoka į krepšį
šis užsispyręs, nenori palikti savo šiltos vietos samanose
aš laisva kaip paukštė, pakilsiu ir skrisiu toli toli, girios takeliu pirmyn
kartais Tauras būna kaip musulmonas koks
kartais užsimano būti intelektualiai protingas, tada skaito knygeles... mokytas tas mūsų šunelis...
serija iš vaiduoklių gyvenimo
ir vėl miške... pavargus rinkti grybus, visada turime ką užkasti peitums, ir aišku numalšinti troškulį, o ir batams reikia pasiilsėti...
sėdime paprastai ant žemės, 
bet ir nugriuvusi šaka gali pasitarnauti kaip minkščiausias krėslas. grybaujant tenka įveikti įvairiausias kliūtis. "Kliūčių ruožas" tik už dyką :) liepteliu per upelį
pelkėtomis vietomis pražygiuoti
rąstu perbėgti nesušlapus kojų
Marcinkonių miško gamta yra labai graži
o upelis žemai žemai tik ją pagyvina
vėl į savo grybingas vietas žygiuojame žvaliai
pakeliui surinkdami visas voveruškas, negi paliksi skanų dalyką kitiems?
kelias link namų jau...
valgis... o žinote, kad miške skanu viskas kas yra įdėta į kuprinę valgomo?..
labai laukiame susitikimų su tėveliais. savaitgaliais jie mus aplanko ir atveža daug lauktuvių, bet svarbiausia nepamiršta mūsų ir aplanko. tada visi draugiškai kieme užkandžiaujame ir visada visada būna karštas keptas maistas ant laužo... gardumėlis neišpasakytas....
taip ir leidžiame laimingas dienas savo kaime - Marcinkonyse... 
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą