mokykloje per vieną pertrauką ėjau koridoriumi, staiga išgirstu triukšmą ir kažką šaukiant "iš kelio", aš atsisukau pasižiūrėti kas dedasi už nugaros, o tuo momentu bėgdamas berniukas mane smarkiai pastumia ir aš neišsilaikiusi ant kokų pargriūnu... ir... nieko nepamenu... krisdama susitrenkiau galvą ir trumpam atsijungiau, kai pramerkiau akis, pamačiau aplink mane susibūrusius vaikus, jie buvo pasimetę ir nežinojo ką daryti... man šmėkštelėjo mintis, kad lyg griuvau visai į kitą pusę. kai atsikėliau- susvaigo galva, bet aš vis tiek nusvirduliavau į klasę, atrodo Rūta (klasės draugė) man padėjo. jaučiausi neblogai, bet po kurio laiko mane supykino ir iš klasės aš nubėgau į tualetą... taip kelis kartus... buvau nuėjusi pas seselę, bet ji davė kažkokių vaistukų ir nusiuntė į klasę. kai mokytoja pastebėjo, kad man visai jau blogai, paskambino tėčiui. jis buvo netoliese ir kaip tik galėdamas greičiau atvažiavo, mane pasiėmė ir nuvežė į santariškių ligoninę, kur mane apžiūrėjo, išklausė pasakojimą ir... paguldė į palatą. atėjusi seselė man subadė ranką, gryna ta žodžio prasme, niekaip negalėjo adata pataikyti į veną, kai bandė tai padaryti kokį 4-tą kartą, aš apsiverkiau, nors iki to, sėdėjau ir kentėjau- aš gi didelė mergaitė. atėjusi kita seselė man vaistukus pataikė iš pirmo karto, kur Jūs buvote ankščiau? man įtarė smegenų sutrenkimą :(( mane paliko nakčiai ligoninėje priežiūrai, atrodžiau išbalusi, gal galvai kas nors blogiau nutiko? mano mama labai nenorėjo manęs vienos palikti, bet aš ne viena, palatoje dar gulėjo viena mergaitė, vyresnė net už mano sesę Deimantę, bet mes radome bendrą kalbą, ji labai gražiai lankstė poperėlius- tai vadinasi- Origami - japoniška technika :) gražu...
per naktį mane stebėjo, ir per visą naktį buvau pririšta prie lašelinės, iš kurios į mano organizmą bėgo skysti vaistukai. Rytą man leido atsikelti ir pasivaikščioti, aš iš karto nuėjau į žaidimų kambarį, o ten akvariume plaukiojo du gyvi vėžliukai :)) smagumėlis!!! nespėjau pabūti, o jau atvažiavo ir tėveliai, ir kodėl jie taip anksti? galėjo šiek tiek vėliau, po kokių dar 3-4 valandų :)) privežė visko ir maisto ir gėrimų ir žaisliukų, o svarbiausia mano mylimą karviuką... neužilgo atėjo ir mane stebinti gydytoja ir pasakė, kad galėsiu jau važiuoti namo (kas mane labai nuliūdino, prašiau kad dar dienai vienai nors paliktų, bet nepaliko...), kad man pasisekė, nes smegenų sutrenkimas yra silpnas, ir jau po kokių poros savaičių pakentėjusi galėsiu riedėti savo mylimais riedučiais (kas mane nuteikė smagiai), bet porą savaičių reikia pasisaugoti... bus sunku, aš gi nemoku ramiai sėdėti... ir namie į lovą lipu ne laipteliais, o kariuosi iš kitos pusės...
sako nėra to blogio, kuris neišeitų į gerą... išsipildė mano viena slapta svajonė - pagulėti ligoninėje... žinokite, man čia labai patiko :)) aš nejuokauju, iš vakaro buvo labai skani vakarienė, su pusryčiais taip nepavyko... bet aš nenusiminiau, kaip minėjau labai norėjau pasilikti, kas tokiu noru labai stebėjosi visi- tėtis, mama, net ir sesė, o gydytoja juokėsi iš mano tokių įdomių norų :))) nebijokite ligoninių- ten tikrai puikūs gydytojai ir visai nebaisu... turbūt galėčiau gulėti ir gulėti, nes net į mokyklą nereikėjo eiti :P
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą