Kaziuko mugė Vilniuje

buvom papramogauti. atrodė diena visai šiltai :) bet atvažiavus ir palikus mašiną prie mamytės darbo, nuėjus į žmonių šurmulį, taip nebeatrodė :( žmonių buvo daug, bet jie neapsaugojo mūsų nuo šalto kovo vėjo. susiraukusi vaikščiojau, nes man buvo beprotiškai šalta. mamytė nusivyniojo savo šalį ir apvyniojo man galvytę ir pečius. pasidarė šilčiau :) bet bevaikščiojant nušalau kojytes. teko užeiti į parduotuvę, kur man nupirko šiltas ir gražias koines... kurį laiką buvo geriau... tėtis ėjo su Deimante, mamytė vedėsi mane, kad nepasimestume minioje. man nebuvo įdomu - žmonių daug, šalta, o ir nieko per tuos didelius žmones nematau... bet sąžiningai perėjome visą Gedimino prospektą, net iki šv. Onos bažnyčios nukakome. tuo pačiu keliu grįžome ir atgal. ilga kelionė buvo- pavargome, išalkome... nors mugė labai graži ir didelė, norėjosi tik namo. kur tie namai namučiai? pasigrožėjome įvairiais dirbiniais, nusipirkę baronkų skynėmės kelią link mašinos. kol parvažiavome iki namų - šiek tiek atšilau ir atkutau. kaip šauniai man tinka mamos šalis. Deimantė kad ir sušalo, bet atrodė daug žvaliau ir linksmiau :)
per mūsų burbėjimus mamytė neišsitraukė net fotoaparato. taip ir likome be prisiminimų apie Kaziuk0 gražią, bet šaltą mugę..