Ilga kelionė Gedimino prospektu

aš dar nežinau, bet pradedam ilgą kelionę per Gedimino prospektą. savo svečiams tetai Vidai ir dėdei Kaziui, norime parodyti, kaip pasikeitė Vilniaus miesto gatvė nuo jų studentavimo laikų. kuo aukščiau, tuo smagiau.
-Rokai, pagauk mane! Seimo rūmai lieka tolumoje...
durys į Varpinės bokštą

mūsų šauni kompanija prie ArkiKatedros
Rokas nepaleido mano rankytės, kopsime į Gedimino pilies kalną

kas pirmas pasieks kalną?

šalia šaltinėlio, kurio nesimato :)

susimąstymo akimirka

šalia riterio su šarvais. ir kaip jie juos nešiojo?

tolumoje baltuoja Trijų kryžių kalnas

saugu su tėčiu, o Rokas nusiminė, supratęs kad jo mama su broliu, liko ten žemai žemai. o mes taip aukštai aukštai

nors diena buvo apsiniaukusi, bet Vilniaus vaizdai vistiek gniaužė kvapą:
-Nėris vingiuoja
Valdovų rūmai iš aukštai

raudonuoja senamiesčio stogai...

leidžiamės sraigtiniais laiptais: linksmi, rimti ir susikaupękokie visi atrodo mažiukai prie šios didingos pilies

nors akies krašteliu pažvelgsiu į platybes per storą gynybinę sieną- ei, jūs ten, viršuje!ant senovinės sienos užsiropštėme ir mes: Rokas ir Viktorija

"Žingsniuoja mūs šaunus būrys"...

buvau alkana, išprašiau mamytės nupirkti bulvyčių, kuriomis dalinausi su Rokučiu. ilgas kelias namo...
kaukolės lenda į paviršių... įdomus radinys :)
pabuvojus senove dvelkiančiam laike, tai ir tokie radiniai nebebaisūs... gal čia lenda senovės lietuviai karžygiai...

pabaigę savo ilgąją trasą, dar užsukome į svečius pailsėti... reikės tetą ir dėdę nuvežti į geležinkelio stotį. jiems kelionė dar nesibaigė, jų laukia kelionė traukiniu į Klaipėdą, į savo namučius...
kol žaidėme su Roku, spėjau užpykti ant jo... :( nes nedavė man savo žaisliukų... bet... po kurio laiko susitaikėme ir jau žaidėme abu gražiai...