atėjo šventė į namus. jau supratote kokia. taip, šiandien pirmas birželio sekmadienis, o šią dieną yra švenčiama, minima ar kaip kas nori - TĖVO diena. kol tėtis dar miegojo aš nekantravau jį pasveikinti. todėl gražiai papuošiau stalą, kad tėtis tikrai žinotų (jis ir žino), kad mes labai jį mylime :*
balionus panaudojau tuos pačius, kuriuos su mamyte pūtėm tėčio gimtadieniui :) tik užrašą pakoregavau, tiesa prieš tai Viktorija keletą balionų surišo į vieną didelį burbulą. užrašai pakeisti, pyragas iškeptas (kepiau pati, be niekieno pagalbos), galima jau pasveikinti ir tėtį :*
kai tėtis buvo pasveikintas, o pyragas suvalgytas, nutarėme tik visa šeima nuvažiuoti pailsėti prie kokio nors vandens ploto. šiais metais mūsų pamėgta bala yra netoli Buivydiškių. oras pasitaikė fantastiškas
laksčiau pievomis
žaidžiau, žinote kas yra po kibirėliu?
pažiūrėkite, koks gražus laumžirgis :) pati pagavau, bet ilgai nekankinau, pasigrožėjau ir paleidau į laisvę. tegu skraido su vėju...
Deimantė bandė pagauti vėją, laumžirgį, o gal aitvarą?
pratimai raumenims ant medžio šakos, o šiaip reklamuoju aitvarą kuris skrenda toli už mano galvos


negi paliksi nešertas?
kol iškeps valgis, pasiskaitynėsiu, paspręsiu kryžiažodžius
o čia mūsų žavioji mergaičių trijulė - linksmos ir patenkintos gyvenimu :)
išbadėjus tinka net mėsa, skanumėlis mmm...
gal yra dar?
dabar galima užsiimti ir menine fotografija

patyrinėti vabalėlius kopiančius per mamos pirštą, drąsi ta mano mama...

patyrinėti vabalėlius kopiančius per mamos pirštą, drąsi ta mano mama...

pasirodė ir gaigalas, gražiosios ančių šeimynėlės tėtušis. nesimato, bet per galvą eina baltas dryžis...
pienės pūkas, lengvas lengvas...
mūsų gamta yra labai graži, tik ne visi moka tai įvertinti...
kai mes išvažiuojame su tėveliais į gamtą, tai būna nepakartojamos ir gražiausios akimirkos su šeima. jų neatstos niekas... ir šių akimirkų mes, abi sesutės, visada nekantriai laukiame...
taip smagiai ir gana ramiai praleidome sekmadienio popietę, o vakare dar padėjau pripūsti čiūžinį.
kai mes išvažiuojame su tėveliais į gamtą, tai būna nepakartojamos ir gražiausios akimirkos su šeima. jų neatstos niekas... ir šių akimirkų mes, abi sesutės, visada nekantriai laukiame...
taip smagiai ir gana ramiai praleidome sekmadienio popietę, o vakare dar padėjau pripūsti čiūžinį.
-ar ne šauni aš pagalbininkė?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą