šį karštą liepos mėnesį mes sugriūname į Strėvos upę N kartų per dieną... nors moku šiek tiek plaukti, manęs be gelbėjimosi liemenės niekas į vandenį neleidžia, nes upė man per gili... bet kartais... močiutės prižiūrima nuo kranto plaukiu iki jos, be liemenės

priplaikiu, apsikabinu

ir plaukiu viena pati atgal į krantą

taip galiu plaukti ilgai, kol pavargstu, bet visiems kitiems pabosta daug greičiau :-) o Deimantė moka taškytis ir be liemenės

taip draugiškai visos maudomės

o kai norime pailsėti nuo jėgų reikalaujančio plaukiojimo, griebiame pripučiamą ratą, gelbėjimosi liemenę, bėgame už keliasdešimt metrų prie kaimynų laiptelių, į vandenį sušokame ir palengva, pasroviui pasiilsėdamos plaukiame į savo krantą...

-smagaus visiems, pasiplaukiojimo!!!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą