svečiuojamės Kazlų Rūdoje pas draugus. oras fantastiškas - šilta, saulėta spalio diena. sugūžėjome į mišką pakvėpuoti oru, nors visas miestelis randasi parke-miške, ir kur apsistojome - viskas apsupta miško medžių. smagiau gamtoje. kol suaugę kūrė laužą, mes sulošėme partiją kortomis
nusiteikusi ramiai mąstau ką veikti
bet Domas nerimsta
ir jau žaidžiame badmintoną kartu
koks nuostabus vaizdelis aplink mus: saulėje paskendęs miškas
neatsilieku nuo sesės, bandau žaisti ir aš. iš karto nelabai pavyko, kažkur nukišau vasaros įgūdžius. labai nuliūdau ir susirūpinau, kad nesiseka...
bet praėjus kuriam laikui, viskas grįžo ir su entuziazmu atmušinėjau raketę
ramu, smagu... nutarėme, kad tai atsisveikinimas su vasara. gera tiesiog būti, o būti drauge dar geriau
prisidūkę, prisilakstę, nusižaidę sugalvojome užsiimti visuomenine veikla. tiesa, mes jau tai darėme tik atvykę į aikštelę, kur radome laukinių žvėrių suplėšytus maišus ir ištampytas šiukšles. draugiškai visi supuolę jas surinkome ir sukišome į naujus maišus, kuriuos nusprendėme nuvežti ir išmesti į specialias šiukšlių dėžes. nenorėjome, kad mūsų gerą darbą vėl nuniokotų žvėriukai. tai ką sukrovėme, nutarėme sudeginti ugnyje
tai buvo mano ir Domanto darbas, mums labai patiko daryti gerus darbus ir kurstyti ugnį.
kai nebeliko maišų, apsišarvavę pirštinėmis rinkome šiukšles ir už aikštelės ribų
entuziazmas liejosi per kraštus
tik dūmai graužia akytes
problemos sprendimas - mamos akiniai nuo saulės, šitam kilniam reikalui kaip tik
ir aš noriu būti madinga
vėsta. maistas suvalgytas, gėrimai išgerti - varom namo. visi su mašina, o aš su Simonu dvejais ratais ratuoti. kaip atvykome į aikštelę, taip ir grįžome. man taip patinka važiuoti dviračiu... su kompanija aišku smagiau
o paskui dar ilgai kartu su mama vakarojome dviese. visus nuvargino grynas oras. mama ir aš, žaidėme mano miniatiūrinį žaidimą ir žiūrėjome įdomų filmą...
...tik jau filmo pabaigos - nebesulaukiau...
bet praėjus kuriam laikui, viskas grįžo ir su entuziazmu atmušinėjau raketę
ramu, smagu... nutarėme, kad tai atsisveikinimas su vasara. gera tiesiog būti, o būti drauge dar geriau
prisidūkę, prisilakstę, nusižaidę sugalvojome užsiimti visuomenine veikla. tiesa, mes jau tai darėme tik atvykę į aikštelę, kur radome laukinių žvėrių suplėšytus maišus ir ištampytas šiukšles. draugiškai visi supuolę jas surinkome ir sukišome į naujus maišus, kuriuos nusprendėme nuvežti ir išmesti į specialias šiukšlių dėžes. nenorėjome, kad mūsų gerą darbą vėl nuniokotų žvėriukai. tai ką sukrovėme, nutarėme sudeginti ugnyje
tai buvo mano ir Domanto darbas, mums labai patiko daryti gerus darbus ir kurstyti ugnį.
entuziazmas liejosi per kraštus
tik dūmai graužia akytes
problemos sprendimas - mamos akiniai nuo saulės, šitam kilniam reikalui kaip tik
ir aš noriu būti madinga
vėsta. maistas suvalgytas, gėrimai išgerti - varom namo. visi su mašina, o aš su Simonu dvejais ratais ratuoti. kaip atvykome į aikštelę, taip ir grįžome. man taip patinka važiuoti dviračiu... su kompanija aišku smagiau
o paskui dar ilgai kartu su mama vakarojome dviese. visus nuvargino grynas oras. mama ir aš, žaidėme mano miniatiūrinį žaidimą ir žiūrėjome įdomų filmą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą