Svečiuose Arnas

keliavo keliavo, ir atkeliavo Arnas į svečius pas mus :) mes visada atrandame ką veikti kartu, šį kartą nelabai pasidalinome žaidimų dėže, kartais man pasidaro labai gaila dalintis žaislais savo, kartais šiaip noriu pasimaivyti... :P taip ir likau su savo dėže, o sesė ištraukė visą krūvą įvairiausių stalo žaidimų, dabar bus problema išsirinkti ką žaisti. aš apsikabinusi vis dar savo dėžę, Arnas mąsto kas geriau? peštis su manimi ar prisijungti prie Deimantės ???

kai jau buvo nutarta kas ką darys, taip ir nepriėję vieningos nuomonės, nusprendėme dūkti ant lovos laiptų, aš užsikerėblinau greitai, ir rodžiau įvairiausias grimasas, buvo linksma
-Arnai, nebijok, lipk, laiptai tvirti, išlaikys mus abu.

pusbrolis ilgai dvejojo, bet ... surizikavo... mes laisvai telpame abudu... o Deimantė staipėsi sėdėdama ant žemės... vaidino nuprotėjusią, bet gi visos sesės šiek tiek trenktos?... sutikite su manimi :)

pasakiau ir pagalvojau, kad Deimantei aš irgi sesė, ir turbūt jai atrodau tokia ne visai protinga?...

nusikraustėme su Arnu į padanges, niekas mūsų nepasieks. iš aukštai stebėti daug smagiau

smagu kai Arnas būna pas mus, galėtume dažniau susitikti... nors gyvename netoli vieni nuo kitų, bet po vieną vaikščioti mums neleidžia tėveliai, sako, kad per maži dar :( vis maži ir maži... kai susitinkame, visada prigalvojame ką nors įdomaus, įsidūkstame tiek, kad dažnai tėveliai priversti mus raminti... jie nesupranta kaip gera kai tau 8-eri :) Arnas vyresnis šiek tiek, bet ir jam patinka žaisti su manimi, o kai dar Ieva prisijungia, mums lygių nebėra... Deimantė galėtų pamažėti, tada tiktų ir mums į draugystę...