Lauros diena

Tau linkiu sparnuoto skrydžio,

Mėlyno vilčių dangaus.

Ir svajonių tokio dydžio,

Kokios būna tik žmogaus.

šiandien sveikinome tetą Laurą su jos diena - gimimo diena :) deja, teko važiuoti be Deimantės, nes ji dar sirguliuoja ir tėveliai nerizikavo pasiimti su savimi. Laura nusiteikusi linksmai :)

visi buvo nusiteikę smagiai, valgėm, gėrėm, kvailiojome...Irena nenori atsilikti ir stengiasi pakliūti į kadrą :D
mankšta mano kojom... kaip linksma, kai suaugę dūksta, linksminasi kartu su manimi. man labai patinka pas tetą Laurą, ten visada yra kuom užsiimti... galiu dūkti, piešti, spalvoti knygutes, žaisti kompiuteriu, žiūrėti animacinius filmukus, leidžiama viskas, na beveik viskas...

jei dar prie mūsų prisijungia Irena... o jei dar mano bendravardė - teta Viktorija :) tada šėlstame kiek leidžia jėgos...

kartais gera pabūti ir su tėčiu, ypatingai tada kai nuvargina tetos...

laikas leisti visiems pailsėti nuo manęs, ir aš atsipūsiu nuo visų ir užsiimsiu protą lavinančiais kryžiažodžiais... pailsėsiu ir vėl neduosiu ramybės... būsiu neklaužada vaikas...

gaila kad visi smagumai kažkada baigiasi :( bet jei reikia, tai reikia... sesė liūdi namuose kai aš čia linksminuosi... taip ir šį kartą, teko važiuoti namo, nors visai nenorėjau...

Deimantė ligoninėje

atrodo dar vakar laksčiau sveika, o šiandien... bet papasakosiu viską nuo pradžių...
jau kelias savaites siaučia gripas ir labai daug mokinių susirgo ir neatėjo į mokyklą... ta proga, kad likusieji liktų sveiki, mokykloje buvo paskelbta epidemija ir 10-čiai dienų uždaryta. labai apsidžiaugiau kad galėsiu pailsėti nuo mokslų... bet, kaip sažininga mokinė tik grįžusi namo pasijutau prastai... temperatūra buvo beveik 39-ni :(. teko gultis į lovą... o tiek daug turėjau gražių planų... viskas gal būtų ir praėję, bet liga klastinga... puolė tai, kas yra mano silpniausia vieta... galvą ir akis :( vieną naktį ėjau į vonią ir... nieko neatsimenu :) labai nugasdinau tėvelius, nes prie durų nualpau ir nugriuvau kaip kokia malka, o kai mane pakėlė, pabandžiau eiti ir vėl nugriuvau... tik kai mane pakėlė, apimta panikos pradėjau rėkti - aš nieko nebemačiau, man akyse stovėjo tik tamsa... tėveliai pabandė nuraminti, ir iškvietė greitąją pagalbą. kai ji atvažiavo aš jau buvau apsiraminusi ir jau jaučiausi gerai. tėveliai neleido manęs išvežti į ligoninę, nes pabijojo kad galiu "pasigauti" gripą, jei dar nesergu... man palengvėjo... taip praėjo dar viena diena, o šeštadienį vakare vėl atsinaujino mano proveržis ir sėdint ant kėdės dingo regėjimas kokiai 10-imčiai minučių. šį kartą tėveliai iškvietė greitąją, sukrovė daiktus ir atvažiavus gydytojai, viską paaiškino ir mane išvežė į ligoninę. eilėje prie budinčio gydytojo laukėme apie tris valandas... ir mane paguldė tyrimams... taip ir gulėjau porą dienų, su užrišta burna :))
mano priepuoliai daugiau nebepasikartojo... pasirodo sirgau gripu, bet ne tuo baisiuoju "kiaulių", ir liga puolė mano akis, kurios yra labai jautrios. nieko, įgyjau naujos patirties :)) nors jau esu gulėjusi, bet vis tiek... visai buvo smagu :) susiradau naują draugę :) lankė tėveliai ir sesutė :)

pagulėjus porai dienų mane išrašė, tik namie turėjo būti "lovos" režimas... visai neįdomu, geriau būtų "kompiuterio" ar "knygos skaitymo" režimas... :P išsigulėsiu, visada yra geroji pusė :))

neblogai toje ligoninėje, bet geriau nepakliūti, stenkitės nesusirgti...

Žaidžiam pokerį

ramus sekmadienio vakaras. susėdome su visa šeima pažaisti pokerio, tai labai užkrečiantis žaidimas. laukiame tokių vakarų... tėtis išdalina žetonus, prasideda pats smagumas...

reikia pamastyti ką toliau daryti... sunku... o gal rizikuoti?

taip labiau įsiminsiu kortų pozicijas...

sako kortos - tai azartas. patikėkite, pabandysite šį žaidimą, azartas jūsų nebepaleis...

gera kartu su šeima ramiai pabūti... namiškių rate vakarą praleisti, o jei dar ir žaidimą kokį žaidi..

Boksininkė

manau, kad man labai tinka šitos žalios šrekiškos bokso pirštinės. būsiu boksininke :) viskas, nutarta... kas manęs nepabijos? ir stos į mūšį? visiems gresia nokautas... ir jokių juokų... esu rimta kaip niekad... :P

Pirmas sniegas

rytą pažvelgusios pro langą - nustebome :} pirmas sniegas šiemet... ir jo tiek dauggg... fantastika!!!
einant į mokylą tiesiog teko bristi per pusnis, nepamename tokio meto, kad pirmo sniego privarytų iki pusės blauzdų, o medžiai linktų nuo jo svorio... jau Viktorija audžia mintį, kaip grįžusi po pamokų bėgs į kiemą ir statys senį Besmegenį, gal pilį, o gal net ir tvirtovę... aišku, statant tvirtovę reiktų kad į pagalbą atbėgtų dar kelios poros rankų...

o snaigės vis krito ir krito...

vakare sulaukėme svečių, tetų - Lauros ir Irenos. jos sugalvojo aplankyti mus, mūsų naujuose namuose ir dar atvežė lauktuvių, kaip tikrose įkurtuvėse :) kol mamytė dengė stalą ir laukėme grįžtant tėvelio, buvo labai smagu su jomis pakvailioti :)

kas linksminosi, o kas rimtai nusiteikęs sėdėjo prie kompiuterio ir ieškojo informacijos...

gerai, kad rytoj savaitgalis, yra svečių ir galime ilgiau pavakaroti... visi labai gerai leidome laiką, o vėliau dar buvo ir pokeris... tik jau pabaigos nebesulaukėme...

Kepam dešreles

susirinkome įvairias nereikalingas lentas, senus mokyklinius sąsiuvinius, piešinius ir šiaip įvairias šiukšles, kurių mums nebereikia... kartais gerai kraustytis iš vienos vietos į kitą - atsikratai nereikalingų daiktų :) ir nuvažiavome į "savo" vietelę, po vienu sostinės tiltu :) kur užsikūrėme laužą. kol tėveliai tvarkėsi, mes lakstėme ir kvailiojome... nuo mūsų neatsiliko ir Lotapavargusi, sušalusi ir alkana... laužas įsidegė kaip reikiant, mums to tik ir tereikianes, kad būtų smagiau ir šilčiau, teliko pasikepti dešrelių

vis ne veltui dega ugnis :) ir gražu, ir naudinga, ir skanu...

ne juokai gerai pakepti, kai ugnis svylina tau veiduką, o dešrelė nenori būti suskrudinta...

bet... kaip skanu kai išlauki to momento, kai gali kirsti savo rankomis pasigamintą maistą

ko toks nuskriaustas Lotos žvilgsnis? niekas nesinori dalintis taip gardžiai kvepiančiu maistu...
kai lėkštės ištuštės, galės puotauti ir visada alkana Lotutė
ruduo, lapai čeža po kojomis... vėsoka... reikia sugalvoti kokią pramogą...

pabandau į šėliones įtraukti ir mamą, kad nesušaltų...

geriausia sekasi mums, sesėms, lakstyti aplink mašiną, gaudant vieną kitą, taip sunkiau pagauti ir smagiau...

ko gi išsigando Deimantė?

dabar parodomieji karatė veiksmai

"karūna" mamytei

bandžiau pagauti "zuikį" :) kur jis dingo? Lota skuba į pagalbą, jos uoslė geresnė ir pati greitesnė... gal jai pasiseks bėglį pagauti?

...nieks nemato...

...nieks negirdi... sėdam į mašiną ir važiuojam...

radau lobį... tik labai jau jis karštas, plikomis rankomis nepaimsi... kas tai galėtų būti?

"gal tą lobį iš Viktorijos atimti?"

tėčiui pasisekė ir dabar mamytė tikra karalienė su karūna...

laužas geso, geso ir visai užgeso... reikia sutvarkyti laužą, kad netyčia neužsidegtų aplinka ir važiuoti toliau... smagu pabūti kartu su šeima... patinka tokios išvykos, jos nebūna tokios ilgos, bet labai šaunios :)))

šiandien dar yra ir visų šventųjų diena, kai žmonės traukia į kapines, pagerbti savo į Anapilį išėjusių mylimų žmonių. grįžę iš gamtos, persirengę ir mes išskubėjome padėti gėlių ir uždegti žvakučių. Deimantė per keramikos užsiėmimą padarė pagonišką kryželį, jį paliksime ant prosenelių kapo. Deimantė rimta, susikaupusi demonstruoja savo darbą...