Kepam dešreles

susirinkome įvairias nereikalingas lentas, senus mokyklinius sąsiuvinius, piešinius ir šiaip įvairias šiukšles, kurių mums nebereikia... kartais gerai kraustytis iš vienos vietos į kitą - atsikratai nereikalingų daiktų :) ir nuvažiavome į "savo" vietelę, po vienu sostinės tiltu :) kur užsikūrėme laužą. kol tėveliai tvarkėsi, mes lakstėme ir kvailiojome... nuo mūsų neatsiliko ir Lotapavargusi, sušalusi ir alkana... laužas įsidegė kaip reikiant, mums to tik ir tereikianes, kad būtų smagiau ir šilčiau, teliko pasikepti dešrelių

vis ne veltui dega ugnis :) ir gražu, ir naudinga, ir skanu...

ne juokai gerai pakepti, kai ugnis svylina tau veiduką, o dešrelė nenori būti suskrudinta...

bet... kaip skanu kai išlauki to momento, kai gali kirsti savo rankomis pasigamintą maistą

ko toks nuskriaustas Lotos žvilgsnis? niekas nesinori dalintis taip gardžiai kvepiančiu maistu...
kai lėkštės ištuštės, galės puotauti ir visada alkana Lotutė
ruduo, lapai čeža po kojomis... vėsoka... reikia sugalvoti kokią pramogą...

pabandau į šėliones įtraukti ir mamą, kad nesušaltų...

geriausia sekasi mums, sesėms, lakstyti aplink mašiną, gaudant vieną kitą, taip sunkiau pagauti ir smagiau...

ko gi išsigando Deimantė?

dabar parodomieji karatė veiksmai

"karūna" mamytei

bandžiau pagauti "zuikį" :) kur jis dingo? Lota skuba į pagalbą, jos uoslė geresnė ir pati greitesnė... gal jai pasiseks bėglį pagauti?

...nieks nemato...

...nieks negirdi... sėdam į mašiną ir važiuojam...

radau lobį... tik labai jau jis karštas, plikomis rankomis nepaimsi... kas tai galėtų būti?

"gal tą lobį iš Viktorijos atimti?"

tėčiui pasisekė ir dabar mamytė tikra karalienė su karūna...

laužas geso, geso ir visai užgeso... reikia sutvarkyti laužą, kad netyčia neužsidegtų aplinka ir važiuoti toliau... smagu pabūti kartu su šeima... patinka tokios išvykos, jos nebūna tokios ilgos, bet labai šaunios :)))

šiandien dar yra ir visų šventųjų diena, kai žmonės traukia į kapines, pagerbti savo į Anapilį išėjusių mylimų žmonių. grįžę iš gamtos, persirengę ir mes išskubėjome padėti gėlių ir uždegti žvakučių. Deimantė per keramikos užsiėmimą padarė pagonišką kryželį, jį paliksime ant prosenelių kapo. Deimantė rimta, susikaupusi demonstruoja savo darbą...