Dinozaurai

kur gyvena dinozaurai? ogi, Oze - prekybos ir pramogų parke. tai ir suskubome į Ozą, pasižiūrėti kaip atrodo tie ropliai, išnykę prieš kelis milijonus metų? dideli, ne tas žodis, jie įspūdingi!!! nenorėtume, kad šiais laikais jie lakstytų mums po kiemus... mama buvo drąsiausia ir nepabijojo prie dinozaurų prieiti pati pirmoji... o šitas dar ir mėsėdis... brrr... bet... nieko nenutiko, tada jau drąsios pasijutome ir mes...

"padangėje" skraidė didžiausi pasaulyje paukščiai, geriau tegu jie nenutupia mums ant galvų... :)

šauniausia buvo dinozauro gerklėje, tarp dantų... :D Viktorija rimtai nusiteikusi, o jei susičiaups?

Deimantė pabandė išlysti per dinozauro burną, net išsigandome, kad nenuvirstų su visa galva, nors ir tvirtai pritaisyta...

šiuos "mažius" norisi glostyti ir glostyti...
labai jau šis padarėlis priminė Sarą iš animacinio filmuko "Pernykštė žemė". ten herojai visi labai mieli ir simpatiški, kaip ir šita mažylė :)

bevaikščiojant sutikome dinozaurų įvairaus storio, didumo

ir aukščio

žolėėdžius, mėsaėdžius, įvairiausiais vardais, pavadinimais. bet juos visada apibūdiname vienu žodžiu "Dinozaurai". pasijutome kaip kad klaidžiotume pirmykštėje žemėje, tik klegesys visai kitoks... mums priimtinas...
pasakysime kaip paslaptį, buvome pyktos, kad mus atsivežė, bet išvažiuoti jau nesinorėjo...

Jovilė

mus aplankė mamos pusseserė Žygmantė su šeima. atvažiavo ir Jovilė. kaip seniai mes matėmės!!! pasiilgome viena kitos....pirmiausia išvertėm visus stalčius su žaislais. Deimantė mums padėjo :) jinai irgi prisijungė prie mūsų žaidimų. statėme namus, apstatynėjome kambarius ir žaidėme su lėlytėmis. buvo gera mergaičių būry... kai "namai" nusibodo, išbandėme stalčių patogumą, vietos mažoka... bet kažkaip šiaip ne taip, tilpau... kaip teks išsikrapštyti, nelabai žinau dar :(

Jovilė, kaip mažesnė, tai viskas buvo kaip tik :) paklausiau, gal nori čia gyventi? šitame stalčiuje?

Deimantė prižiūrėjo tvarką

tik kaip gali būti tvarka, kai mes žaislus išsidėliojome ir išmėtėme per visą kambarį. kur eisi, ten gali užkliūti :D

o tada užpuolėme Jovilės mamą. dūkome, vartėmės kūliais, lakstėme, juokėmės, kvatojom iš visos širdies... tetos nenorėjome visai paleisti, nors jau ruošėmės miegui... paleidome tik tada, kai susitarėme, kad rytą vėl su mumis ji žais...

nors šėliojom kiek tik galėjom, pavargome, o tada jau žiūrėjome animacinius filmukus...

Žiežmariai-Kazlų Rūda

atsikėlus rytą ir išėjus į kiemą, net žadą užėmė pamačius tokį žiemos grožį visi medžiai padengti šerkšnu

pažiūrėkite, kokios apledėjusios šakos!!!net močiutės pavėsinės tinklas išrašytas baltu raštu
Strėva ramiai sau plaukė tarp sniegynų

žvilgsnis iš arčiau

o važiuojant į Kazlų Rūdą visą kelią lydėjo didingi medžai, šį grožį reikia pamatyti, joks žodis ar nuotrauka to neįamžins

įsivaizduokite, o ten kur mes važiuojame, draugai gyvena apsupti miško grožio...
atvykus į vietą mus pasitiko visa draugiška Pipirų šeima :)

kol tėveliai plepėjo, mes veikėme kas ką, Deimantė ilsėjosi

Simonas žaidė kompiuteriu, Viktorija domėjosi žaisliukais ant palangės

Domantas užkandžiavo

kai visi apsipratome vieni su kitais prasidėjo linksmybės. tiksliau Viktorija dūko su Domu visą vakarą ir kitą dieną iki pat išvažiavimo. prisigalvojo sau įvairiausių nutrūktgalviškiausių žaidimėlių... o tuo metu suaugę, Simonas ir Deimantė žaidė pokerį, kurį mes atsivežėme :) smagus užsiėmimas. Deimantė mokė lošti tetą Astą

Mobis ir jautėsi svarbiu lošėju, bent jau stebėtoju...

žaidimas sudomino visus, mažieji (Vika su Domu) džiaugėsi kad nereikia eiti miegoti anksti, bet... taip ir nesulaukė pabaigos, miegas juos užvaldė daug greičiau...

o vyrai įsitraukė į žaidimą rimtai, žaidė iki pat mūsų išvažiavimo namo. tuo metu mamos ir Deimantė prisivaikščiojo po parduotuves, išmoko naują mezgimo raštą, Vika su Domu nesiskyrė, nes rado bendrą kalbą...

taip ir praėjo greitai šeštadienis, gaila buvo skirtis, bet... laikas namo...

-iki pasimatymo, mes dar sugrįšime, o dabar laukiame jūsų svečiuose pas mus.

Katės

aplankėme tetą Žanetą, kur mus labai sužavėjo draugiškai susiglaudusios ir gulinčios katytės:) - vaikai, gyvenkime DRAUGIŠKAI!!!

Eglutės naujas rūbas

mūsų eglutė po Naujųjų metų pasipuošė naujai :) visai pakeitė savo veidą, mama juokiasi, kad eglutės labiau panašios į Helovyno šventei papuoštus medelius, o ne tviskančias Kalėdines ryškiaspalves gražuoles...
visi šventiniai atributai rado savo vietą...
...Deimantės raganiška kepurė...
...Viktorijos- gražuolės iš Rytų akiniai ir kaukė...
...tėčio - Didžiojo Obelikso sparniukai kažkur pasislėpę...
...tik mamos Pepės kasytės liko mamai...
pasirodo dizainerio gyslelę ir išmonę turi Viktorija...
visai kaip žmogutis palinkusi eglutė prie Deimantės, argi ne šaunu kai yra kitoniškai nei įprasta?

mūsų draugas nykštukas Tukas.... beveik.... :D

- o kokia jūsų eglutė?

Gastroliuojame

atsipeikėję ir pailsėję po visų naujametinių linksmybių sumanėme pagastroliuoti po Vilnių. dar nematėme papuoštos eglutės prie Katedros, tai pirmiausia ir nutarėme ją aplankyti. graži žaliaskarė mus pasitiko spindėdama žaisliukais ir girliandomis.
kaip visada- nuotrauka atsiminimui apsukome ratą apie Katedrą, karaliaus Mindaugo skulptūrą ir šias didžiulias išdidžias galvas, kurios seniai čia rymo netoli etnografijos muziejaus, o dabar jau ir Valdovų rūmų papėdėje rymos kitus amžius...

Katedroje mus sužavėjo "Beatliejus"

o Rotušės aikštėje visu gražumu žėrėjo ne įprasta, o plieninė eglė. jau vakarėjo, tai vaizdas buvo nepakartojamas, nors, manome, dieną ji nebūtų buvusi tokia ryški

toliau kelionę tęsėme link kalnų, reikia pasportuoti ir grynu oru pakvėpuoti...

pasiėmę pašikniukus čiuožinėjome nuo "Ozo" kalno, šaunumėlis!!! Viktorija nuo kalno smagiai čiuožė ant snieglentės, ji nučiuožė, o tėtis iš paskos bebėgdamas ją prilaikydamas, neišsilaikė ir šlioptelėjo ant sniego. Vika nieko nenujausdama toliau šauniai besilaikydama ant kojų čiuožė toliau... gerai įsižiūrėkite, nes buvo tamsoka, ir pamatysite tarp sniego kelio ir snaigių - tėtį, begaudantį zuikį :P

kai visai sutemo ir mes pavargome, o mama sušalo, traukėme toliau. aplankėme Austėją ir jos tėvelius. mama pasveikino savo krikšto sūnų Rytį praėjusių Kalėdų proga.

kol Deimantė žiūrėjo televizorių ir bendravo su suaugusiais, Viktorija smagiai laiką leido su savo drauge Austėja.

labai smagu būti svečiuose, kai draugė linksma, žaislai kitokie nei pas tave ir niekas neliepia eiti miegoti... čia panašu į robotukų šokį...

galima pademonstruoti ir lėlių rūbelių madas...

diena praleista labai turiningai ir kai grįžome namo, norėjosi tik vieno - greičiau į lovytes, nes akytės jau merkėsi pačios...

Karaoke

namie turime naują pramogą, tiesa šią pramogą dar nelabai įvaldę, bet niekada nebus liūdna... -tai karaoke :)
nors, ją jau išbandėme per Naujų metų šventę, bet Deimantė labiausiai ištobulinusi savo dainavimo įgūdžius :)
labai juokinga, kai turi padainuoti žinomą dainą, tik nauja versija :)) taip, susikaupimas būtinas...

visiems siūlome nors kartelį pabandyti- tikrai, negalėsite SUSTOTI, dainuoti norėsis vėl ir vėl...