Žiežmariai-Kazlų Rūda

atsikėlus rytą ir išėjus į kiemą, net žadą užėmė pamačius tokį žiemos grožį visi medžiai padengti šerkšnu

pažiūrėkite, kokios apledėjusios šakos!!!net močiutės pavėsinės tinklas išrašytas baltu raštu
Strėva ramiai sau plaukė tarp sniegynų

žvilgsnis iš arčiau

o važiuojant į Kazlų Rūdą visą kelią lydėjo didingi medžai, šį grožį reikia pamatyti, joks žodis ar nuotrauka to neįamžins

įsivaizduokite, o ten kur mes važiuojame, draugai gyvena apsupti miško grožio...
atvykus į vietą mus pasitiko visa draugiška Pipirų šeima :)

kol tėveliai plepėjo, mes veikėme kas ką, Deimantė ilsėjosi

Simonas žaidė kompiuteriu, Viktorija domėjosi žaisliukais ant palangės

Domantas užkandžiavo

kai visi apsipratome vieni su kitais prasidėjo linksmybės. tiksliau Viktorija dūko su Domu visą vakarą ir kitą dieną iki pat išvažiavimo. prisigalvojo sau įvairiausių nutrūktgalviškiausių žaidimėlių... o tuo metu suaugę, Simonas ir Deimantė žaidė pokerį, kurį mes atsivežėme :) smagus užsiėmimas. Deimantė mokė lošti tetą Astą

Mobis ir jautėsi svarbiu lošėju, bent jau stebėtoju...

žaidimas sudomino visus, mažieji (Vika su Domu) džiaugėsi kad nereikia eiti miegoti anksti, bet... taip ir nesulaukė pabaigos, miegas juos užvaldė daug greičiau...

o vyrai įsitraukė į žaidimą rimtai, žaidė iki pat mūsų išvažiavimo namo. tuo metu mamos ir Deimantė prisivaikščiojo po parduotuves, išmoko naują mezgimo raštą, Vika su Domu nesiskyrė, nes rado bendrą kalbą...

taip ir praėjo greitai šeštadienis, gaila buvo skirtis, bet... laikas namo...

-iki pasimatymo, mes dar sugrįšime, o dabar laukiame jūsų svečiuose pas mus.