2010 m. vasario 13 d., šeštadienis

Močiutės gimtadienis

šiandien ypatinga diena, šiandien močiutės gimtadienis!!! kaip visada susirinko šauni kompanija. visą savaitę nuo kalniuko čiuožinėjau viena, dar man draugiją palaikydavo močiutė. ji irgi čiuoždavo nuo kalniuko. smagu. o dabar linksmasis kalniukas atlaikė sesės, pusbrolių, tetų ir dėdžių užpuolimą. čiuožinėjome ir ant pilvo, ir ant "keturių", kaip kad aš dabar
kas ant kojų, kas ant užpakalio...
besmegeniais pavirtome visi :) ir žiema galima džiaugtis :))
kai pavargome dūkti lauke, sugūžėjome į namus, kur mokiausi konstruoti šautuvus
pabandžiau užpulti sesę
jaučiuosi kaip po gero mūšio, o ir akytė užtynus....
Deimantė neatsiliko ir griebė šautuvą į rankas
štai kaip karingai nusiteikusios su sese esame ir visai mums nebaisūs užpuolikai, įrėmę į galvas automatus... MES JĖGA!!! KAI MES KARTU!!!
Deimantė ramiai nusiteikusi mokė Roką žaisti šaškėmis...
o Skirmantui gerai teko pasukti galvą, kad nepraloštų dviems asams... o mano nuomonės niekas nesiklausė...
dar geresnis užsiėmimas, tai televizoriaus žiūrėjimas :)) o aš nutariau tuo pačiu užsiimti piešimu
nuveikiau tikrai daug per močiutės gimimo dieną:
...pakankinau Rokutį...
...dėliojau dėliones su Skirmantu ir Roku...
...bandžiau numigti ant šunio Diko...
o kai nepavyko, su Roku užpuolėme senelį ir jį nugalėjome...
sunku seneliui, kai tokie stiprūs mes esame anūkai :P
Deimantė ramiai bendravo su tetomis, žiūrėjo televizorių ir šiaip ilsėjosi pozuodama
kažkas kieme nupiešė ant mašinos linksmą šypsenėlę, ir kiekvieną kartą kai ją pamatau, pati pradedu šypsotis :))) ar ne miela?
kai svečiai išėjo, stalai buvo nukrauti ir indai suplauti, susiruošiau miegoti
mamytei papasakojau iš kur tokia mėlynė ant mano akytės. iš pradžių labai bijojau prisipažinti, bet mamytei meluoti negaliu? visiems sakiau kad pargriuvau kieme čiuožinėdama ant ledo ir nuo kalniuko, bet buvo visai ne taip :(( aš tvarkiausi daiktus prieš šventę, juk rytoj važiuosiu jau namo. atostogavau savaitę pas savo mylimą močiutę. tai va, kai kroviausi žaisliukus apsikabinau Mopsį, o jis kažko nesuprato, ar išsigando ir krimstelėjo man. ir pataikė į akį. aš išsigandau, man skaudėjo, aš verkiau. ir labai labai bijojau prisipažinti tėveliams. bet kai pasakiau mamytei, man labai labai palengvėjo. nelabai gražiai atrodo? būkite atsargūs, nors ir kokie geri šunys, jie gali netyčia tave įskaudinti. bet vis tiek aš Mopsą myliu ir ant jo nepykstu :))

Komentarų nėra: