Arūnui 30

važiuojame sveikinti dėdės Arūno gimimo dienos proga. Deimantė liko namuose daryti pamokų, o ir su mažais vaikais jai neįdomu... o su suaugusiais dar per jauna... paprašė manęs įteikti dovanėlę močiutei Irenai - tai jos pačios (Deimantės) rankų darbo segė įdėta į specialią dėžutę, kurią lankstė ir puošė taip pat Deimantė. močiutei segė labai patiko ir iš karto ją įsisegė.
-argi ji negraži?
prieš kelias dienas pusbrolis Aidas, atšventė 1-no metuko gimtadienį. ta proga, simboliškai jam padovanojau mašinėlęmes žaidėme tryse - aš, Rokas ir Liepa. mažoji Saulytė stebėjo mus iš toliau, o Aidas vaikščiojo savo keliais (prie mamytės)

ir svarbiausia vakaro akimirka - tortas ir žvakutės, kurias stengėmės nupusti mes visi vaikučiai pabiručiai...

Spektaklis (Viktorija)

šiandien su klasės auklėtoja ir dar keliais klasiokais važiavau į Nacionalinį Dramos teatrą. nerimavau kelias dienas, kai tik sužinojau, kad auklėtoja vešis į spektaklį ir mane :) nedaviau ramybės nei mamytei, nei tėčiui. džiaugiausi ir džiaugiausi kad vykstu žiūrėti spektaklio. atsikėlusi nuo ankstaus ryto (kad tik nepramiegočiau) ruošiausi išvykai. mamytė man liepė pasipuošti gražia suknele, o norėjau eiti su tais pačiais džinsais kur lakstau kieme :)))

tėtis nuvežė iki mokyklos, o iš ten mūsų nedidelis būrelis vaikų su mokytoja priešaky, sėdome į autobusą ir iškeliavome. pasiėmę kvietimus teatro kasoje, turėjome dar laisvo laiko, tai nuėjome pasižvalgyti po Katedros aikštę. oras pasitaikė gražus, saulėtas ir šiltas. Gedimino prospekte vyko mugė.

paskui susėdę teatro salėje laukėme spektaklio. o rodė mums "Daktarą AiSkaudą". net išsižioję žiūrėjom, kaip jis mums patiko. buvo ir pertraukėlė, kur kavinukėje apžiūrėjome kainas, bet desertai tokie brangūs... po smagaus spektaklio išėjome į gatvę, kur turėjo atvažiuoti manęs pasiimti tėveliai. o kol mokytoja laukė, mes nubėgome pasižiūrėti kas ką parduoda. nupirkau ta proga nedidelį paveiksliuką su šuniukais ir gintaru... mamytė turi kaip ir kolekciją ir kai turėsime savo nuosavus namučius, vėl galėsime papuošti jais sieną :)) o atvykus mamytei, nusifotografavome teatro fone. aš - prie savo mylimos auklėtojos Violetos

grįžusi namo išėjau pavedžioti Lotą ir sutikau draugą Edviną. šiaip man liūdna, nes čia neturiu daug draugų... taigis išėjau pažaisti su juo, o greitai kieme prisirinko dar daugiau vaikų, atėjo ir mano draugė :))) mes visi pradūkome kieme beveik iki vakaro: supomės, žaidėme smėlio dėžėje, lakstėme ir t.t. o grįžusi namo - dar pamirkau porą valandžiukių vonioje, o tada tik į lovytę ir miegot. atsigulusi iš karto užmigau...

štai kokia įspūdžių pilna diena... gražios dienos graži pabaiga :))

Saldus miegelis (Viktorija)

kai ateina vakaras, ir aš persirengusi pižamą pasiruošiu miegui, dažnai prašau tėvelių leisti atsigulti į jų lovą. nors jiems lovą atstoja paprastas pripučiamas čiužinys. nežinau kodėl, bet labai patinka eiti ne į savo lovytę, kurią turiu tikrai gražią ir patogią, bet į tėvelių. beveik kiekvieną vakarą pasiprašau, kad leistų atsigulti ir mane apkamšytų. mamytė pabučiuoja prieš miegą. tada ramiai snudūriuoju laiminga. kartais užmiegu labai greitai, kartais gulėdama svajoju apie kitą dieną, o labiau laukiu kada ateis mano mamytė... ir kai neima miegas, paprastai jinai ateina, atsigula ir aš įsitaisiusi į šiltą jos glėbį, nurimstu ir jaukiai gulėdama užmiegu. o jei dar man pakaso galvytę... šilta, gera, jauku, ramu... mano širdelė nieko nebijo tada... užmiegu, o po kurio laiko ateina tėtis, pasiima mane ant rankų ir nuneša į mano patalus... nors sakė, kad darausi sunki, vis tik reikia mane aukštai iškelti ir įkelti į antrą aukštą. nes lovytė yra antrame aukšte, virš stalo... susitarėme, kad dar taip nešios iki 9-nerių metų...
kartais man mamytė papasakoja, kaip aš šneku, kai ateina manęs pasiimti tėtis. sako, kartais išsiprašau dar šiek tiek pamiegoti šalia jos, o kartais, išsibaru su klausimais:
-kur tu mane neši? kodėl neši? kur tu mane neši? palik mane...
tėtis paaiškina, kad jau laikas į savo lovą, o aš vis tiek varau savo:
-kur tu mane neši?
mamytė taip juokingai viską papasakoja, kad kartais iš juoko negaliu nurimti ir užmigti. aš gi, paprastai neprisimenu, ką burbuliavau naktį... paprastai būnu jau saldžiame sapnelyje, ir gal net ne pirmame...

Evelina ir Edvinas

čia mano naujas draugas Edvinas

o čia, Edvino sesutė Evelina, jai dar tik keturi metukai (bus), bet yra judri ir draugiška mergaitė. jai patinka gulėti lentynoje, nors aš manau, kad lovoje yra daug patogiau, gal net ant žemės. iš lentynos gali iškristi, o nuo žemės? kur krisi nuo žemės? ogi ant tos pačios žemės :))

labai šauniai leidau laiką su naujais draugais. pasijutau tikra dainininke, turėjau mikrofoną, dainavau dainas, o manęs įdėmiai klausėsi auditorija

per pertraukėles mankštinausi šokdama su Evelina

kai vėl užtraukiau savo daineles, Evelina plojo, kaip jai buvo linksma. aš šiek tiek pasimaiviau...
Edvinas laimingas, jis ką tik sužaidė partiją šaškių su Deimante ir... laimėjo :)) sesė buvo tokia nustebusi, kad visi pradėjome nuoširdžiai juoktis :D jinai nežinojo, kad šis vaikinas lanko šaškių būrelį ir yra nemažai pažengęs šioje srityje. pavariau, tai pavariau, kaip iš kokios knygos... :P

vis dainavau ir dainavau...

mums labai patiko čia pasisvečiuoti, ir svarbiausia, turėsiu kiemo draugą ir man nebebus taip liūdna... bus su kuo dūkti, suptis, žaisti ar tiesiog pabendrauti. pamiršau pasakyti, kad Edvinas jaunesnis už mane tik metais, jam tuoj aštuoni... kelis mėnesius pabūsime vienmečiais...

Burbulai burbuliukai

man buvo liūdna... tai mamytė sugalvojo pramogą :) ji pūtė burbulus, o aš juos gaudžiau. įsismaginau... ir nebeliūdėjau. kiek prigaudžiau!!! mamytė sugalvojo nufotografuoti mane su burbulais. tik kaip besistengė daug pripūsti burbuliukų, juos nufotografuoti nesisekė. tai yra sekėsi, bet ne visus, o tik likusius pavieniui. tikiuosi kitą kartą pavyks iš karto :) ir jūs pabandykite taip paišdykauti! tikrai tikrai patiks :P

Svečiai iš Žiežmarių

atvažiavo močiutė su Justina - po sunkių darbo valandų, nes reikėjo prižiūrėti Roką su Aidu, kol jų tėvelių nebuvo. ir šiam vakarui apsistojo pas mus. močiutei labai rūpėjo pamatyti Televizijos bokštą iš arti, tai ir išėjome pasivaikščioti :) o bevaikščiojant, užtikome augančias žibuokles, aš puoliau rinkti, o Justina man padėjo
teko brautis per šakų tankumynus, bet giliau į mišką - daugiau gėlių, ir gražesnės jos ten...

puokštelė miško gėlyčių mano rankose :)

išsipildė mano noras - pririnkti mamytei žibučių. sesė žibučiavo ankščiau, ir manęs nepasikvietė :( tai dabar galėjau rinkti gėlytes kiek tik pajėgiau

Lota bėgo visur su mumis, o močiutei kelias pasirodė gražus, bet ilgas... tad apsukus ratą nepilną - patraukėme link namų. ne juokas tokį dideeelįįįįįįįįį ratą padaryti :))

o jau namuose visi poilsiavo. močiutė net prigulė, kaip jautėsi nuvargusi. net tingėjo šnekėtis su manimi :) parsirado ir sesė iš susitikimo su draugėmis, tai toliau bendravome tryse: aš, Deimantė ir Justina. močiutė ilsėjosi, o tėveliai kepė savo firminę picą :) o Lota glaudėsi prie visų...

kaip būna gera, kai mus aplanko močiutė iš Žiežmarių. o kai dar atvažiuoja ne viena... mes visada tavęs, močiute, laukiame nekantriai. aplankyk mus dar kartą, ir dar kartą, ir dar...

Žibutės

išėjau pavedžioti Lotos...
o bevaikščiojant aplink Televizijos bokštą, pamiškėj pririnkau mamai žibučių :) pirmosios žibutės ant stalo šiais metais...
Viktorija pamačiusi puokštelę labai labai norėjo eiti žibuočiauti, gal jos noras išsipildys?

Laurynas

kol mama su teta Žaneta užsiima "Darbščiųjų rankų būreliu" mes: aš ir Laurynas skaniai kertame pietūs

ir žaidžiame linksmą žaidimą o svarbiausia, mums netrukdo nei mano sesė, nei Ernestas, Lauryno brolis. tikras džiaugsmas mūsų norams. Deimantė pluša mokykloje, o Ernestas - darželyje :))

Ilga kelionė Gedimino prospektu

aš dar nežinau, bet pradedam ilgą kelionę per Gedimino prospektą. savo svečiams tetai Vidai ir dėdei Kaziui, norime parodyti, kaip pasikeitė Vilniaus miesto gatvė nuo jų studentavimo laikų. kuo aukščiau, tuo smagiau.
-Rokai, pagauk mane! Seimo rūmai lieka tolumoje...
durys į Varpinės bokštą

mūsų šauni kompanija prie ArkiKatedros
Rokas nepaleido mano rankytės, kopsime į Gedimino pilies kalną

kas pirmas pasieks kalną?

šalia šaltinėlio, kurio nesimato :)

susimąstymo akimirka

šalia riterio su šarvais. ir kaip jie juos nešiojo?

tolumoje baltuoja Trijų kryžių kalnas

saugu su tėčiu, o Rokas nusiminė, supratęs kad jo mama su broliu, liko ten žemai žemai. o mes taip aukštai aukštai

nors diena buvo apsiniaukusi, bet Vilniaus vaizdai vistiek gniaužė kvapą:
-Nėris vingiuoja
Valdovų rūmai iš aukštai

raudonuoja senamiesčio stogai...

leidžiamės sraigtiniais laiptais: linksmi, rimti ir susikaupękokie visi atrodo mažiukai prie šios didingos pilies

nors akies krašteliu pažvelgsiu į platybes per storą gynybinę sieną- ei, jūs ten, viršuje!ant senovinės sienos užsiropštėme ir mes: Rokas ir Viktorija

"Žingsniuoja mūs šaunus būrys"...

buvau alkana, išprašiau mamytės nupirkti bulvyčių, kuriomis dalinausi su Rokučiu. ilgas kelias namo...
kaukolės lenda į paviršių... įdomus radinys :)
pabuvojus senove dvelkiančiam laike, tai ir tokie radiniai nebebaisūs... gal čia lenda senovės lietuviai karžygiai...

pabaigę savo ilgąją trasą, dar užsukome į svečius pailsėti... reikės tetą ir dėdę nuvežti į geležinkelio stotį. jiems kelionė dar nesibaigė, jų laukia kelionė traukiniu į Klaipėdą, į savo namučius...
kol žaidėme su Roku, spėjau užpykti ant jo... :( nes nedavė man savo žaisliukų... bet... po kurio laiko susitaikėme ir jau žaidėme abu gražiai...

Smagiosios Velykos

mūsų Velykiniai margučiai šypsosi smagiai, bus šventė šauni :)vienas netikėtumas buvo, kai netikėtai užgriuvo dėdė Kazys su teta Vida, atvykę iš pačios Klaipėdos širdies. tikras siurprizas mums :) labai labai geras malonus siurprizas! :) labai myliu mam1, tai dažnai glaudžiuosi prie jos, kol neįsidrąsinu, ir nepradedu kankinti kitų (šiaip tai aš net labai drąsi mergiotė, kai noriu)
kokios šventės be skanumynų?dūkau su Dainiumi, jis mano dėdė ir galingas toookssss :D mane pakelia net iki lubų :P nutariau pakeisti mamytės šukuoseną.kiek jinai gali būti su ta pačia, jau man pabodo gerokai, reikia papuošti ir atnaujinti :P
-spėkit kur kuri? o aš argi nepanaši su sese? išduosiu paslaptį - Viktorija šypsosi iš nuotraukos, na o aš, Deimantė, šalia nuotraukos :))) miega margučiai ryto laukdami, oi bus mūšis... antrą dieną susikraustėme visi į kiemą, mano kiaušiniai jau pasiruošę ramiai tupi krepšelyje RIDENAM!!!! -aš, aš jau skubu laimėti... mano grobis toks nemažas patys ištvermingiausi kiaušinių ridenimo dalyviai... teta Marytė mane sušukavo, tai dabar visiems demonstruoju savo gražiąją šukuoseną, taip iš priekio......taip ir iš viršaus... geriausias kambarys yra ant tvarto kambarėlis, kai nusibosta suaugusieji, norisi pasislėpti ir ramiai pažaisti, ar šiaip pabūti, renkamės čia, mažam kambarėly... tik ugnelių čia nekūrenam, nea...va kokie mūsų apartamentai :D
labai šaunus dalykas turėklai, čia galima suptis pozuoti, maivytis ar tik ramiai stebėti kitus šventės dalyvius o vakarą jau šiltai leidome namuose Vilniuje. su mumis atvyko ir Kazys su Vida, dar kartą surizikavę atvyko ne tik į Žiežmarius, bet susigundė ir kelione į Vilnių. tikri avantiūristai :) bet mums labai smagu, svečių mes laukiame visada ir sulaukėme jų daugiau, su giminėmis pasimatyti atvyko ir dėdė Arūnas su šeima Rokas žaidė su mumis, o mažasis Aidas nenulipo suaugusiems, tiksliau mamai nuo rankų. juk pas mus lakstos Didysis Siaubūnas vardu baisiu "LOTA"... chi chi cha... nėr saldesnio ir skanesnio dalyko už ledus...
mokiau Roką siūti lėlėms drabužėlius, kas žino, gal užaugęs bus kaip žymiausias dizaineris, pradžiamokslį praėjęs pas mus :))
ryt laukia vėl nauja diena, ką įdomu ji mums atneš?