Lota laukia nesulaukia savo deserto - kaulų...
laipiojome po medį, kuris auga prie pat vandens, o tėtis mus prižiūrėjo. šakotas ir patogus medis karstytis...
radom kažkokių blokų, reikia ir juos patikrinti ar tvirti :) skrendu aukštai virš laidų... spėkit, koks paukštis aš esu?
neišeina mums be barnių, jau spėjau susipykti su Ernestu :( tad pasukome abu savais keliais...
šauniai pasibuvome gamtoje, tik gaila kad vėsoka, o kai tik pagraužėme šonkauliukus, teko staigiai pakuotis ir varyti namo pas mus... pradėjo lyti...o namuose mūsų laukė sesė. na nelabai laukė, turi ji savo darbų, o mes tik jai maišomės po kojomis ir erziname.... :P bet kolei kas - ramybės atokvėpis
Laurynas ir mes, sulaukėme svečių... pasveikinti atvažiavo jo krikšto tėtis su šeima. visi skaniai užkandžiavome, gėrėme arbatą, ir aišku, valgėme tortus... taip, gerai supratote... :) ant stalo puikavosi du torčiukai. o skanumėlis... mm... liežuvį praryti galima. net aš suvalgiau kelis gabaliukus, o apie sesę ir kitus net nekalbu...
sotūs, pasaldinę gyvenimą, žaidėme įvairius stalo žaidimus. ramiai leidome laiką. išbandėme ir Lauryno dovaną - monopolį, jis kitoks nei turime mes, ir... anglų kalba viskas. bet mes, šaunuoliai, viską susigaudėme ir jokių problemų nekilo...
kai nusibodo monopolis, pasiėmėm kitus žaidimus...
tik, bernams, greitai nusibodo ir jie pradėjo viską mėtyti. o kai tą betvarkę pamatė mamytė, tai supykusi liepė viską gražiai sutvarkyti, o tada - paslėpė... ir sakė, kad nežino ar dar mums leis kada jais žaisti... prigalvojome kitokių smagių žaidimėlių... ir gražiai žaidėme, na šiek tiek triukšmavome, bet kitaip mes nemokame. dūkome kol pavargome ir kas kur susiruošėme miegoti... o sapnai atėjo labai labai greitai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą