2011 m. sausio 9 d., sekmadienis

Statom... Senį Besmegenį

šiandien privažiavo prie Televizijos bokšto daug karinių mašinų... kasmetinis bėgimas, šiemet jau jubiliejinis, 20-tasis, vardan tos Lietuvos
bėgančiųjų atėjome pasitikti ir mes. jų buvo tiek daug... bėgo ir bėgo, pabaigos visai nesimatė... labai norėjau paragauti kareiviškos arbatos... mama įpiršo dar ir bandelę. pasirodo jau buvau praalkusi, nes bandelę- viens du ir... jos jau nebėra... pamiršau net apie arbatą, kuri buvo tokia karšta, kad įstatėme į sniegą atšaldyti. pasistiprinus bandele, išgėrus pravėsusią arbatą, apsidairę pažįstamų, pasižmonėję, keliaujame namo (o namai kitoj pusėj gatvelės :P)
lauke visai nešalta, o ir namo nelabai dar norisi... nutarėme nulipdyti - Senį Besmegenį. su tėčiu ėmiausi smagaus darbo
jau beveik pabaigtas. trūksta nosies ir ausų, akyčių ir burnytės, gerai dar būtų koks skryblius :)
šypsos Senis Besmegenis mums visiems
kaip norėčiau padraugauti
geras būtų draugas, nesiginčytųsi, tylėtų, man pritartų ir visada šypsotųsi
kas gi čia dabar? skrybėliuotas mūsų senis gavo į kompaniją Besmegenę. kaip gražu kai turi porą...
o toliau dar stypso vaikas. vaikai kaip visada nenori būt kartu.
kas čia daros? ogi parkas Senių Besmegenių... :-))

Komentarų nėra: