M. Konstantino Čiurlionio muziejuje

ir atėjo ta diena... važiuojame į Kauną atsiimti savo apdovanojimų. aš už 1-mą vietą, mano geriausia draugė Raimonda už 2-rąją. smagu, kai laimime kartu :) susėdome į mašiną ir pirmyn... Kaunas nėra jau taip ir arti, bet laiko pakankamai, kol... nesustojo mašina netoli gariūnų, ir nei iš vietos... sugedom.... kol viską sutvarkė, praėjo daugiau nei pusvalandis... jau po devintos, o mes dar Vilniuje. ar spėsime? oi, kaip tėtis skubėjo... ir, buvome beveik laiku :) pavėlavome labai labai nežymiai, na mažiau nei 10 minučių. visada reikia išvažiuoti su laiko atsarga... jei kas netyčia nutiktų...
apdovanojimai buvo teikiami Kauno M.K. Čiurlionio muziejuje, tai ta proga, mums visiems dar surengė ekskursiją po parodą ir mielas vaikinukas (taip išsireiške mama) papasakojo šiek tiek istorijos apie patį kompozitorių ir dailininką, taip pat papasakojo apie keletą paveikslų. buvo taip įdomu klausytis, kad net nepastebėjome kaip prabėgo valanda. laikas į salę... buvo išdalinti konkurso "Giminės šaknys" apdovanojimai net 9-iuose nominacijose: aš gavau diplomą ir dovanėles už nuotraukas su aprašymais
Raimonda- po manęs už nuotraukas ir piešinį

labai viktorija nagrinėjo mano knygą su Čiurlionio paveikslu. pasirodo ten labai graži užrašų knygutė

mes trys nominantės, ir visos iš vienos mokyklos. iš kairės stovi dvyliktokė, aš ir Raima su geografijos mokytoja, kuri mus paskatino ruoštis konkursui. pasirodo ji mokė ir mano mamą...

kol vaišinomės arbata, saldumynais... apsižiūrėjo, kad liko dar vienas diplomas neįteiktas. tik girdžiu "sustabdykite Deimantę...", pasirodo pamiršo įteikti man apdovanojimą už nuotraukas, kurias absoliučiai pripažino nugalėtojomis Lietuva ir Latvija. diplomas ir dovana iš Latvijos
štai kokia krūva aš apsikrovusi... bet, kad žinotumėte kokia aš patenkinta ir laiminga... manau, raimondai šiek tiek pavydu, bet ji labai gera draugė ir tikrai nuoširdžiai patenkinta už mane, juolab kad ir pati ne tuščiomis išėjo... o žinote ką aš gavau dovanų? ogi MP4... :-))

šurmulys nutilo, skubame į Vilnių. tėčiui dar į darbą... bet vistiek spėjame užvažiuoti į Žiežmarius pas močiutę. o močiutė nebūtų močiutė, mus primaitino iki soties ir tik tada išleido namo.

namie dar pasidžiaugėme dovanomis ir mano saldainiais pasmalyžiavome... tada puolėme daryti atviručių šv. Valentino dienai...