Užupis

kaip sėdėti namie, kai toks nuostabus rugpjūčio šeštadienis? pasivaikščiosime po Vilniaus senamiestį, jis visada žavingas :) viename kieme suradome gyvatvorinę sieną 

praėjusios visą Pilies-Didžiosios gatves išilgai, išlendame pro Aušros vartus ir pamatome autobusą skambiu gražiu pavadinimu :) spėkit kokiu? taip, kaip neįsiamžinus čia? šalia savo vardo :D

paėjusios randame ir sesės vardu pavadintą parduotuvėlę, na turbūt parduotuvėlė, uždaryta buvo....

o kad buvome jau peralkusios, tai mama mus palepino nuvedusi į kebabinę, kur oi kokie skanūs kebabai... labai labai.... 

čia mūsų ir sesės keliai išsiskyrė :( ji išvažiavo į gimtadienį, o mes - mama, aš ir mano draugė Snežana - patraukėme toliau pasivaikščioti po senamiestį. atgal pro Aušros vartus ir žemyn... dar spėjome įsiamžinti prie jėzuitų gimnazijos sodinukų :)

žemyn žemyn, kol skersgatviais išlindome prie Vilnelės, o už jos garsusis Užupis :) tik mes ėjome apžiūrėti Užupio galerijos, ten įdomu, smagu ir šilta :D pirmiausia krenta į akis toks aprašynėtas pastatėlis

o šalia jo - sūpuoklės, smagu smagu smagu...

vartai į užburtą pasakų šalį...

tiksliau į gatvelę su skulptūromis ir kitokiomis įvairenybėmis

maloniai nuteikia ir Vilnelės tylus srovenimas

randame Užupio žemėlapį, kad nepasiklystume ir keistą instaliaciją ant stogo. kaip ten gerti arbatą ir nenusiristi žemyn?  

išpinti drabužiai

užlindus toliau - sienų grafiti, ir mylimiausias vabaliukas su numeriu primenančiu mano vardą, nes kažkur išsibarstė kitos raidės :P

žygiuojame toliau, susipažystu su eskimuku ir draugiškai su Snežana apgriaužiame obuolį...

apžiūrime įžymiąją Užupio karalystės Undinėlę, ir labai noriu pasisupti supuoklėse po tiltu virš vandens... deja, mama buvo kategoriška ir neleido... gaila... :(

keliaujame toliau, štai kaip medžius ruošia žiemai, kad nesušaltų... :D

pasimaivykim, kol nuotaika puiki :D

ir Literatų gatve slenkame toliau, jau link namų namučių...

buvo labai labai įdomu ir smagu, o pavargome tai nerealiai...