2014 m. kovo 15 d., šeštadienis

Trakai (po Lietuvą)

keliaujame į Trakus, buvusią LDK sostinę, tiesa trumpai jie buvo sostine, bet ne čia esmė :) ten gražu :) išsirinkome patį nuostabiausią orą... su lietumi ir vėju... bet mes nebijom nieko, apsirengėm šiltai ir į kelionę, traukinuku... dviejų aukštų... sėdime antrame, oi kaip šaunu :) kelionė neilga, bet įspūdinga, su kava iš aparato, čia net toks yra... aš ir Snežana, paprastai kai keliaujam mes visada pasiūlome ir jai kartu, kuo daugiau žmonių tuo smagiau... man tuo labiau :P
Deimantė pasikvietė Modestą, kai gali ir jis neatsisako prie mūsų prisijungti...
visi mes po du, tik mamytė viena... na, dabar jos tokia dalia... turbūt todėl ji šiek tiek liūdna...
ir žinote, tik pradėjus judėti mes labai labai užsinorime valgyti... bet Mamytė visada turi su savimi sumuštinių ir arbatos, net sausainių... o kai vaikai sotūs, tai ir mamos laimingos...
Trakai pasitinka švelnesniu oru, su vėju, bet be lietaus...
einame link pilies ir grožimės pastatais bei gamta, radome net kažkokį kelmą apvirtusį, kuris atrodė kaip koks drakonas norintis suėsti mažesnį padarėlį, gal begemotuką...
oi, ta mama! pasimetė, neranda išėjimo, bet mums tai į kitą pusę :)
o kažkam būtinai reikia užsikarti ant akmeninės sienos...
ramu visur, žmonių nerasta, tik kažkokie 5 turistai drumsčia tylą... pasirodo tai mes :D
pietų metas... gamtoje viskas skanu, net ta pati įkyrėjusi dešra...
mąstytojo poza... Deimantė kaip visada, užlipti užlipa, o nulipti - padėkite, gelbėkite...
senas tiltas per ežerą, kuris tuoj bus istorija, nes visas aplūžęs, patrupėjęs, bet nutiestas tiesiai ant vandens... šalia jau pastatytas naujas, tik dar neveikiantis...
oras nelepino, bet mes neliūdėjome, kai sušalome ir sušlapome, užsukome į kavinę, jų čia pilna, ir šiuo metu beveik visos pustuštės... tai ir vietą vos išsirinkome, nes vis atrodė kad kita geresnė, nei prieš tai matyta...
sotūs, laimingi... keliaujame prie pilies... deja, nors ir kaip pykau, iki pačios pilies nenukerėblinome... pakilo toks stiprus vėjas, kad teko kelionę nutraukti ir skubėti į stotį, o mama dar apdaužė fotoaparatą... tai suprantate kaip ji nusiminė...
tad liko įamžinta pilis mums už nugarų... standartiniai kadrai... o svarbiausia tokiu oru yra tai, kad niekas nesimakalavo ir negadino mums kadrų :P
mes dar čia sugrįšime kitą kartą, bet tada bus šilta, saulėta ir daug daug žmonių...

Komentarų nėra: