Žiežmariai, Pušynėlis

savaitėlę atostogavome pas močiutę Žiežmariuose, su mumis laiką leido ir Raimonda. per tą laiką išpuošėme, močiutės tvartą

įvairiaspalviais gyvūnėliais

pamatus irgi išdekoravome

žvalgėmės po kiemo teritoriją, ar kartais nereikia paramstyti sienų? pasirodo, laikosi ir taip, be mūsų pagalbos

prie simpatiško voragyvio nebijojome tupėti

Reksas visada džiaugiasi kai jam parodomas dėmesys
sulindau visa į būdą

Strėva ankstyvą pavasarį

šešėlių žaismas
poilsio minutėlė

geriau nei ant batuto, kuris dar nesurinktas, nes šalta... bet mums tai ne kliūtis: smagumėlis

šaunumėlis

greitai prabėgo savaitėlė, trauksime namo, nors visai visai nesinori... sustok akimirka...

nuo Vievio į Vilnių pasukome senu keliu, čia kelias įdomesnis ir vingiuotesnis. negalime praleisti šaunios progos ir užsukame pasivaikščioti į kavinę labai vaizdingoje vietoje ant skardžio - "Pušynėlis"

ekskursija pradedame, kol nedaug žmonių galima pasimaivyti, palakstyti "sienomis" išbandyti sūpuokles

apžiūrėti skulptūras

ir išmėginti įvairias kitas pramogas, kurių čia yra užtektinai

va čia tai linksma suptis, bandė ir tėtis, bet... jo kojos per ilgos ir vilkosi žeme, va mums sesutėms tai kaip tik

man labiau pavyko, mano rankos stipresnės :) jėga!!!

matėme ir malūną, ir namelį ant "vištos kojelės", nuo kurios vaipėsi baisi ragana vėtrungė... čia gražu dabar, tai kai nuostabu turi būti vasarą, kai aplinkui viskas žalia?... pavargusios, bet dar turinčios nemažai jėgų, nutariame pasisemti vandenuko.

-auūūūūūūū, kur tuuuuuuuuuu?? jis toli toli, net nesimato... :P

pilnom įspūdžių kišenėmis traukiame namučiuosna... mums patiko, bet labiausiai patiko Raimondai, nes ji čia buvo pirmą kartą, tikėkimės ne paskutinį...

-mes dar čia sugrįšime... ir ...sudie atostogos...