šv.Kūčių vakaras

štai ir sulaukėme šv. Kūčių... antrus metus iš eilės šias šventes pasitinkame su beveik šeimos narėmis tapusiomis teta Laura ir teta Irena. nieko daug nereikia, svarbu kad būtų šiluma, supratimas... ir jauki atmosfera :) gražuolė eglutė, šventės puošmena, na, dar degančios žvakutės :)) gerumas mūsų širdyse... įsitaisome visi patogiai, mama, kaip kokia matrona ant odinio krėslo, Laura ant žemės numestos pagalvės, o mes, sesės, ir Irena ant lovos

turtingas Kūčių stalas... o tėtis irgi turi čia savo vietą - krėslą kitą :)

kai visi darbai padaryti - plotkelės pasidalintos, išragauti visi kūčių valgiai (o jų turi būti net 12 patiekalų, nors buvo šiek tiek daugiau...) galima ištiesti kojas ant lovos ir ramiai nusiteikus pasižiūrėti filmuką

šv. Kūčios - tai susikaupimo ir rimties metas... bet mums visai nesinori būti rimtom, kai susiruošėm važiuoti namo, nutarėm dar surengti vaidinimą: pašokti

draugiškai ir įmantriai "pasispardyti"

ir... mūsų pergalės ženklas :)

lauksime rytojaus ryto. ką jis atneš mums? gal dovanų? o gal po angliuko gabaliuką? buvom visokios: geros ir blogos, piktos ir draugiškos, atsikalbinėjome ir padėjome tvarkytis... daug daug galima visko išvardyti... gal nebuvome tokios blogos? nes Kalėdų senelis ir pas Laurą paliko mums po nedidelę dovanėlę. smagiai su nerimu širdutėje iškeliaujame namučio...

-gerų visiems ateinančių švenčių!!!

Kalėdų seneli,

-Ruda voverytė

Tau nori į ausį

Kažką pasakyti.

Kalėdų seneli,

-Ilgai keliavai,

Ar tu dovanėlių

Nepamiršai..