Viktorijos Kalėdų šventė mokykloje

nuo pačio ryto prasidėjo nelauktas maratonas. Roko mamytė gana anksti paskambino ir paprašė tėčio, kad nuvažiuotų pasiimti iš aerouosto dėdės Dariaus šeimynos, kuri atskrido į Lietuvą iš Anglijos miesto Londono. jie paskutinius 3 metus gyvena ten, ir šventėm atskrido į svečius. pasirodo jie turėjo atskristi vėlai naktį, bet reisai buvo sulaikyti dėl oro sąlygų. paėmęs giminaičius nuvežė juos pas Rokutį. o aš ir mamytė puolėme ruoštis šventiniam vakarėliui mokykloje. teko viską paskubinti, nes jei tėtis laiku negrįš, tai mes važiuosime troleibusu :) bet viskas buvo gerai, nors mamytė jaudinosi kad nespės, aš laukiau nekantriai šventės, na o tėtis atvažiavo mūsų pasiimti ir mokykloje buvome laiku. kol tėveliai ruošė vaišių stalus, mes apžiūrinėjome vienas kito šventinius apdarus :) buvo daug princesių, boružėlių, snieguolių... o aš buvau elfas iš pasakų karalystės. gal ir nebuvo toks puošnus mano rūbelis, bet aš buvau kitokia ir man nuostabiai tai patiko :) o gražiąją kaukę davė Raimonda, Deimantės draugė. susėdę visi už stalo laukėme tolesnių nurodymų, prisistatinėjome, žaidėme įvairiausius žaidimuskai pristatinėjau savo kaukę, pamiršau viską - ir kas aš esu, net prisistatymo dainelė kažkur pradingo... bet nepasimečiau, gražiai pakalbėjau, atsiprašiau kad pamiršau ir grįžau į savo vietą. jauduliukas padarė savo. o juk buvo gražiausios kaukės, pristatymo rungtis, o taip norėjosi laimėti... bet negalėjo vertinti, nes pamiršau žodelius...

vienas iš smagesnių žaidimų buvo, kai mus sustatė poromis per ilgo ilgo saldaininio makarono ilgį. reikėjo nesilaikant rankomis kuo greičiau valgyti tą makaroną. kas greičiausiai tą padarys, suvalgys ir susidauš nosimis, tai ta pora laimės... man su Karina tik per plauką nepasisekė :( ir nuliūdau...

po vaikų tą patį žaidimą žaidė ir tėveliai. įsivaizduokite, kaip aš džiaugiausi kai laimėjo mano mama ir tėtis :)) žandukai švietė iš pasididžiavimo ir gavau net dvi dovanėles - mama ištraukė man, o tėtis leido iš maišo išsitraukti pačiai :) kai visai įsidrasinau, pradėjo sektis ir man.
kai buvo kitas žaidimas, mano drąsi MAMA vėl ėjo žaisti ir laimėti, nuo jos neatsiliko ir tėtis...

kai šiek tiek pavargome nuo linksmų žaidimukų, atėjo mokytoja iš kitos klasės ir atnešė laišką. -žinote kokį laišką? ogi nuo senelio Kalėdos. pasirodo jis šiek tiek pasiklydo ir mūsų dovanas paliko kaži kur :( pagal nuorodą laiške, maišas turėjo būti medicinos punkte. kur mes visa klasė ir nuskuodėme, kas greičiau... o ten buvo paliktas laiškutis, kad dovanėlių eitume ieškoti į aktų salę, paskui dar toliau ir galų gale MAIŠĄ dovanų radome bibliotekoje. taaaaaip, reikėjo Seneliui pavargti... ir -žinote, kas atnešė maišą į klasę? ogi mes - stipruolės mergaitės, nes berniukai tinginiukai, pirmi nukūrė į klasę...

dabar su nerimu laukiu, ką Kalėda padovanos?

dovanėlė rankose. kas ten galėtų būti? bijau praplėšti, nes nujaučiu, kad man tai nepatiks...

net apsiverkiau, kai pamačiau pasakų knygutę... kaip taip galėjo Senelis taip apsirikti? skaitymas manęs visai nedomina... bet aplink visi vaikai gavo po knygutę. gal Kalėdų senelis turėjo tikslą tokį, kad vaikučiai pamėgtų gražiąsias knygutes ir skaitymą?

mamytė mane guodė, o man norėjosi verkti dar smarkiau... bet susiėmiau, o kas, jei Senelis išgirs kad man nepatiko dovanėlė? ir daugiau nieko neatneš? būsiu gerutė ir džiaugsiuosi švente. gerai pagalvojus, ne tokia ir bloga ta dovanėlė :)) reikia viską priimti gražiai ir viskas bus gerai...

kai pasidžiaugėme dovanėlėmis, sėdome valgyti tortą, o tėtis tuo metu uždegė žvakę-saliutą. buvo gražu pažiūrėti :)))

mokytoja iš kalėdinės pašto dėžutės traukė laiškus su palinkėjimais, visi nuščiuvę laukė ar gaus nors kokį? gavau nuo savo geriausios draugės Ivetos, ji šalia manęs buvo visą vakarą :) palinkėjimą ji gaus ir nuo manęs...

ir vėl žaidimai, linksmybės... trokštu dar laimėti... blogosios mintys jau seniai paliko, liko tik smagumas... ir nerami širdutė, ar pasirinks mane kitam etapui?

-valioooo, pergalė!!! ir vėl traukiu dovalėlę-siurprizą iš stebuklingo maišo...

reikia ištyrinėti ką radau, aš nematau ką imu, viskas apgraibom. nors jau nuo šių dovanėlių mamytės rankinė neužsisega :P

emocijos trykšta per "kraštus", sergame už draugus...
linksmas ir atidus žaidimas "užimk kėdę". vaikų yra vienu daugiau, nei kėdžių. jeigu nuskambėjus signalui nespėsi atsisėsti- iškrisi iš žaidimo
deja, ne viskas būna sąžiningai... pirma atsisėdau aš, o berniukas mane nustūpė. taip neteisinga... žaidimą teko palikti man. kaip mokytoja nepamatė? bet aš vis tiek esu laiminga mergaitė, siurprizų turiu, tegu jais pasidžiaugia ir kiti :)

ir dar vienas žaidimas "atpažink kas" užrištomis akimis. nors tai buvo ne klasiokas, o tik klasiokės Radvilės brolis, aš sugebėjau atpažinti :)) nežinojau vardo, tai pasakiau kas toks :))

na ir paskutinės šventinės akimirkos. nuotrauka su mano mylima klasės auklėtoja - mokytoja Violeta

dabar jau galima drąsiai šiaušti namo. šventė pasibaigė...
grįžus namo, net nepersirengiau, mamytę išleidome, o mes su tėčiu išvažiavome toliau tęsti maratono :) važiavome į namus pas Roką, kur tėtis susirinko dėdę Darių, tetą Ingridą ir Beną vežti pas močiutę į Žiežmarius. aš dar šventiškai nusiteikusi, ir jau gyvenu atostogomis, kurios bus nuo rytojaus dar pabendravau su Benu ir Roku. sušoku šokį, kurį labai rimtai stebi Rokutis, matyt ir jis nori išmokti šokti. Benas kaip tik groja man saksofonu, aš šoku, o Rokas stebi. va jums ir spektaklis ir žiūrovai...
paskui buvo varginati kelionė pas močiutę ir vėl atgal į Vilnių, į namus... bet "siuntinys" iš Londono buvo saugiai pristatytas į išsiilgusios močiutės rankas...