Moters diena

nuo ankstaus ryto atsikėliau pykta. vėl reikia į mokyklą, o mama vis kelia ir kelia, ragina mane ir ragina... pasakiau kad nebemylėsiu ir jai nebeskambinsiu, kai pasibaigs pamokos. apskritai, gal susikrausiu terbą ir pabėgsiu iš namų... bet teko nusileisti ir į mokyklą kulniuoti, kad ir kaip nesinorėjo... o ten iš draugių sužinojau, kad pasaulyje švenčiama tarptautinė Moters diena. atlyžau, kaip galėjau kitaip pasielgti? aš mamytę myliu begaline meile, tik man taip sunku anksti rytą keltis iš lovos. o sapneliai tokie saldūs saldūs... paskambinau pasibaigus pamokoms savo mamytei, o ji ir paklausė kodėl skambinu jei nenoriu? paaiškinau kad šiandien labai svarbi diena ir negaliu elgtis kaip noriu... grįžus namo susidariau planą kaip veikti ir nupirkti gėlytę savo brangiausiai mamytei :) labai spurdėjau, nerimavau, vis kviečiau tėtį eiti su manimi į parduotuvę ar gėlių turgelį. tėtis pasakė, kad važiuosime pasiimti mamytės iš darbelio, nupirksime gėlytę ir pasveikinsim. bet... kur buvus, kur nebuvus grįžo ir pati mama. o aš dar neturiu gėlės :( jokios jokios dovanėlės... įkalbinom mamytę važiuoti į parduotuvę. kai apsiprekinom, aš su tėčiu, kol mama matavosi batus, nubėgome ieškoti gėlių. labai norėjau nupirkti rožę, bet nebuvo gražių. tai išrinkome kuklius gvazdikėlių žiedus ant vieno koto. ir dar - apgavau tėtį, štai kokia aš neklaužada :) turėjau pinigėlių, bet paprašiau, kad gėlę nupirktų tėtis. kaip nustebo ir apsidžiaugė mamytė, kai aš ją pasveikinau ir pasakiau, kad nors būsiu rytais pykta, bet ją visada visada mylėsiu. ir man pasisekė, užėjome į žaislų parduotuvę ir man leido nusipirkti lipdukų, o juos aš dievinu :) nusipirkau, ir nusipirkau už tuos pačius pinigėlius, kuriuos išprašiau pas mamytę, kad galėčiau jai nupirkti gėlytę. o už gėlytę sumokėjo tėtis... man pasisekė... kartais nutinka štai tokių įdomių istorijų mano gyvenime...
p.s. tikiuosi, kad gvazdikėlai žydės ilgai ilgai... aš to linkiu labai labai...