kur pažvelgsi visur balta,
gal ir saulei kartais šalta...
jeigu ji atbėgtų čia,
kailiniais apgaubčiau ją...
prisiminėm šiuos žodžius šiandien pažvelgę į kiemą. rodos taip neseniai, o jau praėjo lygiai mėnuo, kai su gera nuotaika, dainomis, šokiais ir patrepsėjimais varėme žiemą iš savo kiemo... tiesa, varėme iš Rotušės aikštės, bet ar yra skirtumas? svarbu, kad tai darėme nuoširdžiai... o šiandien ji, žiema, sugrįžo ne tik trepsėdama, o visu trenksmu! medžių šakos linksta nuo sniego, o pliki medžiai labai gražiai apšerkšniję... šaltukas žnaibo mums skruostus ir jie atrodo gražiai paraudę. gerai nors saulytė šviečia ir šildo... sušildo kiekvieną :))) nors šaltis kirto iš peties, mes nepasiduosime... gražu, bet... pavasari, ateik greičiau :) norisi nusimesti šiltus drabužius, norisi braidyti po balas, skrieti riedučiais ir džiaugtis sprogstančiais gėlių ir medžių pumpurais bei lapeliais :)))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą