Aitvaras

Atostogos jau eina į pabaigą, mes jau grįžusios į Vilnių, nors pas močiutę Žiežmariuose taip buvo smagu :)
Bet ir Vilniuje nėra kada liūdėti, šią sekmadienio popietę buvo viejuota, tad nutarėme su tėveliais nueiti į stadioną palaidyti aitvarą. Taigi tėtis, Deimantė ir aš, Vika, išėjome pramogauti. Mama prie mūsų prisijungė šiek tiek vėliau. Kol tėtis su Deimante lakstė su aitvaru, aš turėjau smagesnių užsiėmimų - pažiūrėkite, beveik ROKO žvaigždė!!! Gerai jau, trūksta man mikrofono ir apdarų rokiškų, bet rėkti t.y. dainuoti galiu ne tik kaip rokistai, bet kaip ir metalistai....
kol kiti painioja susipainiojusį aitvarą, aš pasigaunu mūsų iškylų mėgėją, Lotą. Ji visada palaiko man, mums ir visiems kompaniją.

štai ir mūsų ryškiaspalvis aitvaras, visai be gyvybės ženklų, kol buvo išpainiotas, pasibaigė vėjas...

-ak, tas Vėjas- Niekadėjas....
vakare linksmybės dar nesibaigė, nutariau išsimaudyti, o kokia gi mergaitė nesvajoja pabūti princese pieno baltumo suknele? Šį kartą - putos baltumo. Matote, netgi karūną turiu ant galvos, na labiau panaši į kepurę pasakysite, bet gi daugiau fantazijos ir mano karūna jums suspindės tūkstančiai gražiausių spalvų

-o čia dabar kas?

suknelė sutrumpėjo, dabar ji dar gražesnė, o iš mano karūnos liko tik diadema, ir atsirado barzda, bet palvojus geriau, tai vualis, kuris neslepia akių, o tik mano smakrą :)))

užaugus būsiu manekene, viskas, nuspręsta.... jei moku madas demonstruoti vandeny, tai ant podiumo visai bus nesunku...