Viktorijai 8-eri !!!

Vaikystė - tai margas drugelis,
Vaikystė - tai sapnas gražus,
Ji lekia kaip lengvas vėjelis
Ir greitai skaičiuoja metus.

Štai, pagaliau atėjo ilgai laukta MANO diena! o laukiau nuo labai labai seniai, kiekvieną mielą dienelę, vis klausdavau savo mamytės, - Kada bus mano gimtadienis? o man atsakydavo - vasarą, o iki vasarėlės dar turėjo pasibaigti žiema, paskui pavasaris ir atėjus vasarai, mano diena net ne vasaros pradžioje... dar praėjo daug dienų, net sesės Deimantės gimimo diena, ir gal todėl kai išaušo mano diena, aš buvau nelabai su nuotaika :( mane viskas erzino, net šaukiau ant draugės Austėjos, nors kelias dieneles mes labai gražiai bendravome. ir laukiau atvažiuojant tėvelių, svečių, o svarbiausia- Dovanų :) atvažiavę tėveliai pasakė kad aš tuoj ožkyte pavirsiu, kad man kalasi ragiukai, auga uodegytė, o rankytės ir kojytės pavirs kanopomis... o močiutė tvartą turi, galės mane ten laikyti ir šieneliu maitinti... supratau, kad nenoriu tvarte miegoti ir pralinksmėjau, juolab kad pradėjo rinktis svečiai ir sulaukiau dovanų dovanėlių... ir šypsena praplatėjo, šiek tiek, bet... ŠYPSENĖLĖ ... vis tik... labaai ilgai laukiau Roko atsikeliant, važiuojant į Žiežmarius jis užmigo, o dovanėlę norėjo įteikti pats man :) o paskui viskas ėjo, kaip sviestu patepta... na, beveik...atvažiavo pasveikinti ir jauniausias pusbrolis Aidas, jis kalbėti dar nemoka, žaisti irgi, bet smalsiai stebėjo viską, kas vyksta aplink, kai paaugs - būtinai prisijunks prie mūsų draugijos :)...laikas pakuoti dovanas... labai norėjo padėti laputės smalsutės, bet, aš neleidau :P

o dabar prasideda žaidimai... kas palapinėje slapstėsi...
...kas bandė įvaldyti bumerango paslaptis... tas kas, tai - Rokas, dar neprabudęs visai...
man patinka dėmesys, tik saulutė šypsosi tiesiai į veiduką :* senelių noras, mums - įstatymas :) graži nuotaraukėlė- močiutė, senelis ir jų anūkėliai, tiesa- ne visi
priimsim ir Skirmantą kartais ir vienas lauke - Karys
po visų neramumų, jaudulio, dovanų, fotosesijos, galima atsipalaiduoti... žinote kaip? ogi - išsimaudyti :) patempsiu lūpytes, laukiu nesulaukiu kol kiti persirengs ir sušoksime atsivėsinti į malonų Strėvos vandenuką :)
mes tokie pat žavūs, kaip ir delfinai :) tiesiog išdresiruoti plaukti lygiagrečiai...
-plaukite, Undinėlės - Deimante su Justina, ko stypsote?

tuoj bus mano nepakartojamas šuolis į upės vandenį nuo krantočia sargyboje budi mano tėtis, jis visada mane pagauna...Rokas taip norėjo išbandyti maudynes, bet pajuto kad vandenukas šlapias ir persigalvojo, niekas neįkalbėjo, nei jo tėveliai, nei visi kitigeriausiai jautėsi pas tėtį ant rankų ir suvyniotas į rankšluostį
išsidūkę - švarūs, gražūs ir šiek tiek pavargę (gerąja prasme), susėdome prie stalo

Valio!!! dar sulaukiau svečių!!! ir vėl dovanos... kaip smagu :), atvyko mano krikšto tėveliai su Ieva ir Arnas su mamadovaną ir Deimantė gavo, pasisekė jai :) praėjusio gimtadienio proga, ją pasveikino jos krikšto mama
naujai kompanijai reikia viską aprodyti, o svarbiausia - namelį, kuriame leidžiu vasaros dienas, tiesa, prieš tai visi sulėkėme ant batuto, prakaitas teka upeliais, reikia atokvėpio minutėlės... o kur pasislėpti nuo suaugusiųjų priežiūros? į savo pasakų namelį... visiems čia labai patiko

aš tiesiog laiminga, atvyko visi mano mylimiausi žmonės, gera būti jų apsupty

atėjo lemiama akimirka, gal net dienos kulminacija, kai iškilmingai buvo įneštas tortas, pasakyti tostai ir graži tėvelių kalba. galvoju patį nuostabiausią norąo sugalvojus pūčiu žvakutes, kurių ant torto, net 8-ios. stengiuosi, kad noras išsipildytų žvakes turiu užpūsti iš pirmo karto... turi pavykti... ir pavyko... torto labiausiai nori, žinote kas? spėkite? Lota, matote kaip ji kantriai laukia savo davinio :D kaip ir Skirmantas :)- įdomu, apie ką susimąstė Ievutė su tėveliais?nepamainoma atrakcija

kaip šėlioja Ieva su Arnu ir Skirmantu

temsta, kai kam laikas namo... aš pasislėpiau, kad nereiktų atsisveikinti... gal tada pasiliks?
taip praėjo mano šaunusis gimtadienis, atleiskite jei buvau liūdna, pykta ar dar kokia... taip ilgai lauki, o jis prabėga taip greitai...

nors... tęsinys buvo kitą dieną, tėveliai buvo pažadėję mus nuvežti į žirgyną pajodinėti... mes bandėme tai padaryti, dar iš vakaro prieš susirenkant svečiams, bet grįžome nieko nepešę...

šiandien pavyks... nuvažiavę iki žirgyno, belaukiant jodinėjimo pamokos, mes apžiūrėjome visus puikiuosius žirgus ir žirgiukus, kokie jie meilūs ir paprašaikos... pamatę mus iš karto puolė sveikintis ir prašyti duonos, obuolių ar panašiai. mes turėjome duonos, tai pašėrėme. galėjome juos glostyti, visai nebaisūs, o švelnūs...
ilgas tas laukimas

pirmoji kregždė jau ant žirgo. man pirmenybė, nes taip reikia, prisidengiu dar savo švente :) jausmas nuostabus!!! butų arčiau Vilniaus toks žirgynas, būtinai išprašyčiau tėvelių leisti man jodinėti. yra Vilniuje, tik labai brangu :( o čia puiku :)

ant žirgo užsodinome ir Austėją, nors jos ranka gipse, ji labai susikaupusi, bet noras yra didesnis už baimę kol kiti jodinėja, aš palakstysiu tarp gražuolių žirgų, šitie uždaryti yra ruošiami dalyvavimui, lenktynėms... bet irgi nenuskriaus jokio vaiko :) -ar ne meilučiai? mums papasakojo, kad jie yra labai protingi, žaismingi sutvėrimai

o kokie žavūs kumeliukai atbėgau pažiūrėti kas dedasi pievoje, ogi Skirmantas išdidus jodinėja

nuliūdau, prisiglaudžiau prie mamytės, aš dar noriu ant žirgo

Deimantė dar laukia savo eilės......ir sulaukė, kokia plati šypsena nutvieskė veidą :)

Deimantė guodžia Austėją, kad nors pirmas, bet ne paskutinis jos jojimas

o man nuskilo, gavau dar kartą pajodinėti - Fantastika!!! nors ir bandė žirgelis pajuokauti suklupdamas ir stengdamasis mane numesti, bet aš išsilaikiau, pažabojau jį, aš drąsi mergaitė :)

Tai šventė, tai gimtadienis... ilgai liks prisiminimas... ir dėkoju visiems kurie mane prisiminė ir pasveikino :* iki kitų metų!