Kernavė

dar nuo ryto ploviau grindis...o po piet laiką leidome Kernavėje, deja prakiuro dangus jau bevažiuojant link šito miestelio, kadaise buvusios Lietuvos sostinės, bet mums toks oras visai visai nebaisus pirmiausia aplankome paminklą "Geležinis vilkas", kuris kaukia ir saugo Lietuvą nuo priešų užsukame į administracijos sodelį, kur prūdely žydi nuostabios rožinės vandens lelijos
palakstome buvusios bažnyčios išlikusiais pamatais-kontūrais nuo apžvalgos aikštelės grožimės peizažu užkopiame į piliakalnį
taip aplankome dar kelis piliakalniustakeliu keliaujame link Neries stebime paukščių pulkelius papietaujamepiknikas ramioje Neries pakrantėje grįžtant leidžiamės į paskutinį piliakalnį, kuriame pakely aplankome ir šakotą medį. pro šalį nepraeiname, užlipame ir nardome tarp lapų. turbūt nėra žmogaus, kuris eidamas pro jį, nebūtų bent sustojęs ir juo pasigrožėjęs ir jau piliakalnio viršūnėje įveikėme daug daug laiptelių, laiptelių link dangaus, beveik jį ir pasiekėme bet... leidžiantis žemyn, mums savo šakomis moja vėl tas pats medelis, kviečia nepraeiti pro šalį... man patinka... reikia užsiropšti ir ant akmenų, kaip aš čia, be jų? dar porą pažintinių vingių aplink Kernavę ir jos keliukais
grįžtame į Vilnių, bet kelionė dar nesibaigia kaip ir. svečiuojamės pas Laurą, ji, tiesa, irgi keliavo su mumis tėtis rado naują aprangos kodą išbandome ir mes argi netinka? ramiai žaidžiame, nes kelionėje vis tik pavargome - šiek tiek :) prie mūsų prisijungia ir Irena... bendraujame, kartu darome valgyti ir diena vis tik ŠAUNI!!!!!