2009 m. rugsėjo 27 d., sekmadienis

Žiežmariai

svečiuojamės pas močiutę, mums patinka atvažiuoti čia, mūsų pasiilgsta, visada laukiamos esame. ir yra ką veikti :) nors jau rudenėlis, ir vėsu, bet apsirengus šilčiau, galima palakstyti po pievą, patupėti ant krėslo-kelmo pagaudyti drugelius, na ne drugelius, visokius museliukus chi chi chi
ko Deima taip įsilinksmino? šokis? įdomu :P
sesės-ilgakasės esame mes, o kur kasos? užmaskuotos...
paskutinis šokis ant batuto, šiandien jau teks jį nurinkti :(
kokių tik nerasi grožybių močiutės kieme, ir viskas jos pačios sugalvota ir padaryta
dar išlindo kaži kas iš už medžio?
puolame skanauti aviečių, kol dar yra, kitiems gali ir nelikti...
pieva žalia, Deima raudona, kaip ir uoga. kuo skiriasi? (uogos akinių neturi :P)
mmm.... skanumėlis, saldumėlis
panašu, laikas- peštukams grįžti gal ir ne...
gera kaime pas močiutę būti grožis po kaliausės skrybėle :)
mes nuliūdę... jokio vabaliuko nerandu :(
NEATIDUOSIU...
tiek to... negulėsiu amžinai, geriau padėsiu- raištelius atrišiu...
tokios ramios dienos kartais būna...

2009 m. rugsėjo 25 d., penktadienis

Kaštonai, kaštonai

ruduo... kaštonų metas... nesiseka, kur einu, kaštonus kažkas jau susirinko greičiau nei aš... kartais mamytė parneša, kartais Deimantė, bet aš noriu jų prisirinkti pati :) iš kaštonų galima padaryti daug įvairiausių dirbinių- karolių, žvėriukų, kiek tik leidžia fantazija ir norai :) bet... jie surinkti, galima sakyti, man prieš nosį :D nespėju susirinkti... krimtausi keliatą dienų, kol mamytė rado išeitį. :)
kartą tėtis važiavo pasiimti mamytės iš darbo ir aš įsiprašiau už kompaniją (turbūt suprantate, man rūpėjo kaštonai!)... tai va - mamytės nereikėjo laukti už vartų, mums pasisekė, jie buvo atviri ir įvažiavome į kiemą, o kai išlipau iš mašinos man apsvaigo galva... FANTASTIKA!!! tiek dieg rudų kamuoliukų!! ir vienoje vietoje? nesu mačiusi... šokau ir šen, ir ten, ir dar anur kitur... atėjusi mamytė puolė man į pagalbą, o tėtis jau nekantravo... kaip aš galiu palikti tiek gėrybių? jūs mane suprantate? su mamos pagalba pririnkau beveik pilną plastikinį maišelį. oi, kaip akys draugėms išsiplės :) sukrausiu balkone ant palangės (palangė DIDELĖ) ir gėrėsiuosi, o gal pamėtysiu iš balkono, kaip smagu kai krenta toli toli... oi, šššš... prasitariau mažumėlę, niekam neišduokite manęs. tėveliai neleidžia mėtyti - nes galiu ką nors užgauti, ar žmogų, ar kokį gyvūnėlį... patikėkite, aš tai darau labai labai atsargiai... :)
vienu žodžiu - kaštomanija!

2009 m. rugsėjo 22 d., antradienis

,,, nuotaikėlė

vakaras... liūdna... susiraitysiu ant tėvelių lovos, susisuksiu lizdelį ir pagulėsiu, gal pabėgs nuotaikėlė prasta...
esu linksma mergaitė, bet kartais būna kaip būna...

2009 m. rugsėjo 21 d., pirmadienis

Eilinis rytas

eilinis rytas, reikia keliauti į mokyklą, o taip nesinori.... o kai nežinai ką apsirengti, va čia jau PROBLEMA, kartais įveikiama greitai, o kartais atrodo kad tai tiesiog neįmanoma, ypač Deimantei. rengiausi rengiausi, o mama pavadino buratinu, sakyčiau, kad man net labai tinka, o kaip jūs manote? pasirodysiu gražiasniame fone
Viktorija negali atsilikti nuo sesės, griebia kas pakliuvo po ranka ir rengiasi. man gi viskas tinka, koks skirtumas kaip apsirengsiu, kartais net nepastebiu (tiksliau, net neieškau), kad mano drabužėliai būna daugiau ar mažiau išmurzinti, su kokia skylute ar dar kokiais defektais, bet... koks skirtumas :)) man yra gerai :)) nors mamytės akyla akis pamato viską, ką norėčiau nuslėpti ir... tenka tada pakeisti į kitus, švarius ir panašiai, drabužius
argi ne šauniai atrodau?
sunkus darbas rūbų rengimasis, Deimantė jau panelė, todėl kuičiasi ilgai, kol randa tai kas jai patinka. būna, kad išeina nelabai patenkinta...
o Viktorijai gerai viskas, tegu tik kas paruošia tuos rūbelius, o dar geriau, kad nereiktų eiti į mokyklą, nereiktų rengtis ir tada lakstytų su pižama visą dieną...
bet... viskas jau suruošta, amunicija mokyklinė parengta, žengte marš :D

2009 m. rugsėjo 20 d., sekmadienis

Lygiadienis

išaušo rytas, šiandien ypatinga diena, kai diena ir naktis susilygina, vakare eisime į šventę, o kol kas galima paišdykauti su sese, pakamuoti Lotą nedažnai taip nutinka, kad su mes (sesės) gražiai sutartume ir nesusipyktume, ar viena kitai neįžnybtume, nesusimuštume, o čia tiesiog idealios sesutės esame :)
Viktorija jau okupavo Deimantės lovą ir tuo mėgaujasi, taip smagu pasivolioti kai nereikia niekur skubėti, nuotaika puikiausiapo rytinių žaidimų, kurie baigėsi apie pietus, reikia pasistiprinti, o pietums... aštunkojai!!! vakar buvo virti, o šiandien jau - kepti, nors, atrodo labai gundančiai. argi neskaniai išrodo?
prikimšę pilvukus iškeliavome į Lietuvos tūkstantmečiui paminėti ir Rudens lygiadieniui pasitikti skirtą renginį "Vilniaus Legenda", kuris vyko prie Karaliaus Mindaugo tilto dešiniajame Neries krante. Mes įsitaisėme ant tilto, kad geriau viską matytume ir įsidėmėtume. viename upės krante savo kompozicijas su ugnimi rodė fakyrai. atrodė įspūdingai kitame krante Vilniaus miesto moksleiviai ir studentai iš žvakučių išdėstė ir uždegė iš kunigaikščio Gedimino laikų mus pasiekusius ženklus - Gediminaičių stulpus-Aukso vartus
Saulės-Perkūno, ir Vilko pėdas kosmogramas (čia vilko pėdos)
renginio pradžioje buvo į dangų paleistos, mitiniais medžioklės simboliais laikomos, Ugninės strėlės, deja, jas taip greitai iššovė, kad nespėjome įamžinti, šiek tiek nuliūdau
kai krantinėje buvo uždegti šie ženklai, Neries upe atplaukė dvi Vilniaus miesto vizijos kompozicijos. skulptūra Lizdas (pradžios, centro, Tėvynės, gimties simbolis)
ir skulptūra Karūna kunigaikščiui GediminuiVilko pėdų fone sugalvojome įsiamžinti ir mes, deja, visi 4-ri netilpome, tai iš pradžių tėtis liko už kadro
paskui- mamytėdabar - Deimantė
savotiškas žaidimas, Viktorijos eilė likti nepastebėtainors kartelį mamytė su tėčiu kartu :)šventė pasibaigė, visi skirstosi, mes ir patraukėme link namų, tik Gedimino tilto arka...
neišsigąskite, užlipome neaukštai...
smagu kai Vilniuje yra renginių, ačiū visiems sukūrusiems šventę :))

2009 m. rugsėjo 19 d., šeštadienis

Tautų mugė

nuo pačio ryto labai daug dirbau... padėjau mamai gaminti maistą, nutarėme, kad šiandieną virsime aštuonkojų sriubą, mm... mm... skanu, tik pagalvojus seilė nutysta... tai štai- imame faršą ir ilgų makaronų, darome rutuliukus iš faršo ir kaišiojam makaronus, štai tau ir aštuonkojai, gali būti ir šešiakojai ir dvikojai ir 10 kojų turėti, kaip kam patinka, tik pasakysiu, kad iš dvikojų jokio vaizdo, visai negražu, o ir kojos gali pabėgti... liks tik galvos :(
ar matote pas mus rankose kokie puikūs gyvakojai :))) belieka sumesti į verdantį vandenį ir šekit- skaniausia pasaulyje sriuba :P o kai dar pačių daryta - nėra lygių tada :)
kai visi darbai buvo nudirbti, sriuba suvalgyta ir nebeliko nei vieno 8-kojo, nusprendėme, kad galime nuvažiuoti į miesto centrą pasivaikščioti ir pasižiūrėti įvairiausių dirbinių, nes vyksta "Tautų mugė". tokią mugę bus galima aplankyti kiekvieną savaitgalį, o mes vykstame šiandien. Valio pramoga, o tėveliai vis tiek man ką nors nupirks :))) mano sesė ilgakasė atsisakė palaikyti mums kompaniją ir liko namie, manau prarado ji nemažai...

išlipus iš mašinos prieš akis atsivėrė gražus ramus "Žaliojo" tilto vaizdelis
einant Katedros aikšte, pamečiau savo šešėlį.
-kaip aš be jo? labai prašau padėkite man jį surasti!!!
štai ir priėjome :) nemelavau sakydama, kad vyksta:
užrašą perskaitėt? puodas gražuolis, koks milžinas galėtų iš jo gerti?
mūsų laukė dar ne vienas siurprizas, suradome štai kokį laiviūkštį, primena kažkokį personažą iš animacinio filmuko...
laiką leidome labai smagiai, bet praalkome... mamytė nuo pat ryto svajojo apie bulvinius blynus, o teko srėbti sriubą :)) bet stebuklų būna? užuodėme blynų kvapą ir pamatėme, kaip lauke ant didelės keptuvės kepa DIDELIUS bulvinius blynus... praeiti pro šalį tėveliai nesugebėjo... pasižiūrėkite kokį blyną doroja alkana mama (chi chi chi...)
o man ir taip gerai, o man užtenka kukurūzų, visą poką tuoj išbaigsiu
tėtis svajoja prie blyno, apie ką? turbūt apie blyną...
-tėti, valgyk greičiau, nes mama gali atimti...
pasisotinę patraukėme toliau ir suradome karietaitę
apskritai, pamatėme daug įdomybių, bet jau vakarėjo... laikas namo
-argi ne tamsu? negudri ta mano sesė, kad liko namie, patyriau daug įspūdžių ir buvau labai patenkinta...
bet jeigu ji nebuvo? buvau aš? galėsiu jai tiek visko nuostabaus papasakoti, laukia smagus pasakojimų vakaras...
- apsilankykite ir JŪS, neapsiriksite :)