Kazlų Rūda

išsiruošėme į tolimesnią kelionę- važiuojame į Kazlų Rūdą, kur gyvena mamos buvusi bendradarbė su šeima, ir laabai seniai matyta kita bendradarbė ir draugė. Tetai Astai ir jos šeimynai nutarėme padaryti siurprizą :) neužtenka, kad mes 4-iese svečiuosimės, bet dar mama įkalbėjo ir tetą Staselę važiuoti kartu Viktorija nusiteikusi rimtai, kas gi jos laukia? ar bus linksma, smagu? o gal berniukai nenorės bendrauti su mergaitėmis?

nepamirštama susitikimo akimirka- mama, teta Asta ir Staselė

tėtis su dėde Dainiumi ir Simonu vienoje kompanijoje, Mobis ir Lota po stalu vaiko vienas kitą

Deima nebūtų Deima, jei neišsprogintų savo akių

Viktorija susibendravo su Domu ir slapstėsi nuo visų kitų...

Mus priėmi labai šiltai, pasijutome tikrai laukiami, o Simonas ir Domantas, pasirodė gana draugiški vaikinai...

tą vakarą ilgai vakarojome, pirmoji nulūžo Viktorija, paskui Domas, Simas ir Deima stengėsi, bet taip ir nesulaukė kada suaugę išsiplepės...

kita diena išaušo saulėta, nors gal kiek ir vėsoka, bet tai normalu, lauke ruduo...

kol Simonas prie kompiuterio, Deimantė prižiūrėjo "mažius", kurie nesitraukė nuo bilijardo stalo
kai visi atsikėlė, papusryčiavo, nutarė pasivaikščioti po miestelį, apsidairyti kaip čia gyvena žmonės. ekskursija pravers ir mamai, kuri sakė, kad šičia nebuvo jau kokių 15 metų, ir mums, nes mes apskritai nei vienas nesame buvę...

kaip Viktorija be riedučių? jie visur keliauja kartu ir labai praverčia :)

kai visi ant tilto einantį per geležinkelį lipo laiptais, Viktorija užriedėjo savo transportu

visus mus sužavėjo sutvarkyti kiemai, tokių gražių ir tvarkingų sodybų nesam matę, galima sakyti, kad nepamatėme nei vienos apleistos net namo tvoros, visi augalėliai savo vietose, o nykštukai eina sargybą ir saugo visus nuo šiukšlių, triukšmo ...

draugių trijulė nusiteikusi nerūpestingai

beekskursuojant nusprendėme aplankyti ir tetos Irmos šeimyną, nors nebuvo ankstus rytas, greičiau jau popietė, mes savo netikėtu pasirodymu visus prikėlėme ir sukėlėme ant kojų :))

kai visi apsikabinimai, rankų paspaudimai ir visa kita pasibaigė, nutarėme, tiksliau suaugusieji, nutarė kad esant tokiam orui, kavą reikia gerti lauke

kava kaip kava, laikas jau pietauti, tėtis ir dėdė Tomas stvėrėsi šito reikalo Irma ir Staselė jau gali atsipūsti, stalas paruoštas

Tadukas slėpėsi už dviračio, jis jauniausias ir mažiausias tarp mūsų visų. turbūt išsigando tokios didelės "gaujos" ir saugiai jautėsi tik apsišarvavęs dvirate transporto priemone

berniukai priėmė ir mus į kompaniją, žaidėme ne visai mergaitišką sportą- spardėme kamuolį, tiksliau - tai futbolas, tikrų vyrų sportas :)) pasižiūrėkite kokie įsijautę- žemės net nejaučia po kojomis, skraiduoliai tikri :Pvisi sotūs, laimingi... laikas važiuoti namučio, nors čia taip smagu ir visai nesinori skirtis su naujaisiais savo draugais. tikėkimės, sugrįšime ir dar ne kartą...

kelionė tolima, o mes labai vėluojame...

po visų pasisvečiavimų susikrovėme terbas į mašiną ir patraukėme namo, matote kas įvyko, nuovargis padarė savo, mes taip saldžiai užmigome šildant saulutei, net Lotutė ramiai šnopuoja

Staselei teko nelengva dalia dalelė, Viktorija taip nuvargo, kad net galvytės nebenulaikė, tiesiai tetai į delną įgriuvo ir jautėsi kaip ant minkščiausios pagalvės...

P.S. Ačiū už gražų sutikimą, nuostabiai praleistą laiką ir kad neišsigandote invazijos...