Žiežmariai

svečiuojamės pas močiutę, mums patinka atvažiuoti čia, mūsų pasiilgsta, visada laukiamos esame. ir yra ką veikti :) nors jau rudenėlis, ir vėsu, bet apsirengus šilčiau, galima palakstyti po pievą, patupėti ant krėslo-kelmo pagaudyti drugelius, na ne drugelius, visokius museliukus chi chi chi

ko Deima taip įsilinksmino? šokis? įdomu :P

sesės-ilgakasės esame mes, o kur kasos? užmaskuotos...

paskutinis šokis ant batuto, šiandien jau teks jį nurinkti :(

kokių tik nerasi grožybių močiutės kieme, ir viskas jos pačios sugalvota ir padaryta

dar išlindo kaži kas iš už medžio?

puolame skanauti aviečių, kol dar yra, kitiems gali ir nelikti...

pieva žalia, Deima raudona, kaip ir uoga. kuo skiriasi? (uogos akinių neturi :P)

mmm.... skanumėlis, saldumėlis

panašu, laikas- peštukams grįžti gal ir ne...

gera kaime pas močiutę būti grožis po kaliausės skrybėle :)

mes nuliūdę... jokio vabaliuko nerandu :(

NEATIDUOSIU...

tiek to... negulėsiu amžinai, geriau padėsiu- raištelius atrišiu...

tokios ramios dienos kartais būna...