Grybaujam...

Vilniaus Rotušės aikštę papuošė rudeninių gėlių kilimai.
apžiūrėjome visus. kažkodėl manėme, kad jie turi būti dideli dideli... ne, jie tokie nebuvo, bet vistiek įdėta darbo ir atrodė kūrybingaitokį krepšelį ir namie turėti norėtume - pilna rudens gėrybių

grįžus namo, mama išzyzė, kad tėtis nuvežtų mus pasivaikščioti po mišką. labai jau ji pasiilgo miško, grybų. ne tiek grybavimo, kiek pasivaikščiojimo po mišką. susiruošėme ir štai, mes jau miške... grybai patys eina mums į rankas

landžiojom po brūzgynus, kur slėpėsi grybų pulkai

makavykai, makavykiukai

tokie šaunūs mes grybautojai - neturim net normalaus krepšelio, nieko tokio, tiks ir kibirėlis

negalima praeiti ir pro kerpes

rinkau grybus neatitiesdama nugaros, galima sakyti - šienavome

didžiausias rastas makavykas

bet, nepatikėsite, mūsų rastas didžiausias grybas - vaa koks... reiks išsiaiškinti, kas tai per grybas

visi labai norėjo su juo įsiamžinti

pasistiprinsim ir važiuosime namo

kaip viskas skanu gamtoje. maistas dingo momentaliai

nutariau, kad sėdėti ant samanų nenoriu, maistas ir stovint gerai eina...

p.s. pasirodo tas didelis geltonas rastas grybas yra - krūmiškasis penkiapirštis ir dar valgomas. turim dabar patirties ir grybaujant. grybus pažįstame su sese neblogai, nes grybaudavom ankščiau Marcinkonių miškuose, Dzūkijoje...