atidundėjo gražus būrys pasipuošusių tetų, dėdžių, pusbrolių į prosenelės 80-tąjį gimtadienį. kol Rokas bando nukabinti Deimantės darbelį, atidžiai stebiu kaip visi renkasi, stoviniuoja, laukia kieme šventės pradžios... o pasitaikė tikrai nuostabi, saulėta ir šilta diena. gal kas užsakė?
80! Nei daug, nei mažai,
O plaukuose gyvenimo našta
Jau audžia baltą juostą.
Nors juostos ir spindės plačiai
Bet nebaigti darbai
Neleidžia jums prisėsti...
raudonų rožių puokštė (žiedų tiek, kiek ir metų), dovanos, sveikinimai, linkėjimai, bučiniai... ir šventės dalyvių bendra nuotrauka. gaila, kad ne visi artimiausieji galėjo atvykti...
visa mūsų šeimynėlė
stebuklai iš kortų...
visur šventinis klegesys, šiek tiek atsikvėpsiu
pasisotinus - trankūs šokiai
valso žingsneliu
linksma, smagu, šaunu, gera...
-ilgiausių metų, ilgiausių!!!...
susimasčiau, kiek reikia visko pamatyti, patirti, per tiek nugyventų metų?
pasaugosiu Roko miegelį, ir pati nusnausiu...
giminaičiai išsiskirstė... kol kiti tvarkosi...
kitą dieną bandėm gaudyti driežą, kuris mums panosėje, tiesiai ant laiptų į namus, kaitinosi saulutėje
gražiausių obelų rinkimas
ir reklama...
taip atrodė giminės atėję antrą dieną, visi išgriuvę. kodėl nuo ankstaus ryto visi tokie, kitokie?
bendravome, žaidėme, dūkome su Roku
slapstėmės
ruošiamės namo 
oi, ir aš galiu padaboti Aidą, atėjo mano eilė...
po linksmymių nuotaika liūdnoka, bet ne per labiausiai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą