jomis labai domėjosi tėtis
smagu būtų pasivažinėti, nors pačiupinėti...
nužingsniavus į Gedimino prospektą mus pasitiko kita dalis kolekcijos - tai linkolnai, kuriais važinėjosi žinomi valstybių veikėjai. čia vyko kiekvieno automobilio pristatymas. apie juos pasakojo pats kolekcionierius - Stasys Brunza
pasigėrėję mašinomis, keliavome toliau. radome ilgą ilgą ritinį, kur miesto gyventojai ir svečiai rašė palinkėjimus Vilniui
palikau savo plaštakos piešinį ir aš 
radome laipiojimą sienomis. kaip man tai patinka! stovėjau ir kantriai laukiau eilėje tarp berniukų savo eilės. jie lipo, krito, stojo į eilės galą... buvau viena mergaitė eilėje, bet tai man nesutrukdė įkopti
labai greitai, net prižiūrėtojams nespėjus pakelti rankų man prilaikyti, jei netyčia nesigautų ir nugriūčiau. mamytė pasakojo, kad labai pergyveno žiūrėdama, kaip nesiseka berniukams :( o kai kopiau, girdėjosi šnabždesiai - tai gi čia mergaitė! taip aš - VORĖ! skamba juokingai... labai norėjau dar kartą pakartoti, bet reikėjo stoti į eilės pabaigą, o ji tokia ilga...
palaipiojus atsirado noras mums abiems palikti palinkėjimus, ką ir padarėme
taip šauniai leidome šeštadienį pagrindinėje Vilniaus gatvėje. o vakare važiavome į žirmūnus, tetos Irmos gimtadienį
dūkau, žaidžiau su Aivariuku
ir sese
demonstravome savo sugebėjimus šukuosenų daryme:
1. Deimantės menas
2. Viktorijos šedevras
ilgai mąsčiau, kaip Viktorijai pavyko padaryti tokią šaunią šukuoseną man. pati niekaip taip nesugebu. rytais reikės jos prašyti, kad mane sušukuotų, o tai vis palaidais ir palaidais visur
kas retai būna, tai visa mūsų šeimyna viename kadre :-)
kaip gi gimtadieniai be trankių šokių?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą